Sakoma, kad kol negimė vaikas, tol geriau neprisipirkti vaikiškų daiktų. Tačiau yra tam tikrų priemonių, kurias būtina turėti dar net negimus vaikučiui. Nusipirkę higienos ir vaistinėlės produktų sumažinsite streso riziką bei sutaupysite lakstymo po parduotuvės jau gimus kūdikiui. 

Būtų apgyvendinti pažeidžiami asmenys – nėščios moterys, asmenys su vaikais (iki 18 m.), turintys sveikatos sutrikimų ir pan. - 1500 asmenų, kurie čia gyventų pusantrų metų ir ilgiau

Antradienį prie savivaldybės vyko gyventojų piketas, jeigu galima taip pavadinti keliolikos žmonių atėjimą. Ir tų pusė – ne švenčionėliškiai, nors stovyklos grėsmė pirmiausia Švenčionėlių miestui ir sodų bendrijai. Pikete buvo keli susirūpinę ignaliniečiai, o Švenčionėlių bendruomenės vyrukų, kurie save vadina „Švenčionėlių ąžuolais“, - nė vieno. Aišku – čia gi ne „auksinius“ suoliukus iš projekto statyti... O situacija išlieka grėsminga.

Nors visa Lietuva jau seniai aptarinėja, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariai tik antradienį pagaliau rinkosi dėl 16 ha sklypo Švenčionėliuose panaudojimo pabėgėlių stovyklos įrengimui. Buvau išvykęs, todėl negalėjau dalyvauti gyventojų, kuriems rūpi rajono ateitis, susibūrime prie savivaldybės ir pateikti merui svarbių klausimų. Manau, grėsmės akivaizdoje visuomenė turėtų tai žinoti.

Graikų kalboje kilęs žodis „krisis“ reiškia sprendimą arba kritinę situaciją. Tuo tarpu kinų kalbos hieroglifais užrašytas žodis „krizė“ reiškia ir pavojų, ir galimybę. Šiandien esame kažkur viduryje tarp kritinės situacijos ir sprendimo. Sprendimą dėl pabėgėlių imigrantų į Lietuvą šiandien ir nedelsdamas turi priimti jau ir mūsų rajonas. Iškilo nemažas pavojus ne tik rajonui, bet ir visam šalies rytų regionui.

Švenčionys ką tik paminėjo ir su saliutais atšventė 535 metų jubiliejų. Skaičiai gana įspūdingi, bet gal vertėtų pasižiūrėti ne į skaičius, o į realybę... O realybė kur kas skurdesnė nei pompastiški saliutai. 

Pasinaudodami karantino suvaržymų atlaisvinimais Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios choristai su vadove Jolita Budryte-Abromavičiene tęsia piligrimines-pažintines keliones po su katalikų tikėjimu susijusius objektus. Naujausia kelionė buvo į Žemaitiją, į Tytuvėnų bernardinų vienuolyną. Šis vienuolynas žymus kelis šimtus metų siekiančia istorija.

Koks gražus buvo mano vaikystės upeliukas: vingiuotas, virvantis tarp aukštų krantų, mirgantis virš dugno akmenukų. Jo purslai tiško po kojomis, ir bėgdamas aš bandydavau pasivyti juose atsirandančias ir vėl užgęstančias vaivorykštes...

Esu kaimo vaikas. Gal tiksliau – vienkiemyje gyvenusių tėvų vienturtis. Augau pats sau pramogas susigalvodamas, nes tėvai nelabai turėjo laiko man. Tėvas į darbą tuometiniame kolūkyje išeidavo labai anksti, o pareidavo vidurdienį, tylomis pavalgydavo ir atsiguldavo miegoti. Tomis valandomis jo nebuvo galima trukdyti. Po pietų vėl išeidavo į darbą, o grįždavo tada, kai aš jau miegodavau. Žinau, kad ir mama, mane palikusi namuose, kažkur išeidavo, o grįžusi daržus ravėdavo, gyvulius prižiūrėdavo. Žodžiu, kaip aš dabar juokauju, abu netrukdė man augti.

Išvirkštinė demokratijos jėga vis labiau įsisiautėja. Niekas nerašo apie tas jos sferas, kurios išplito po mūsų visuomenės organizmą lyg vėžio metastazės. Tartum apakę nebematome, dėl ko suklestėjo vaikų atžarumas, žiaurumas, tyčiojimasis iš klasės draugų; tas vyksta ir tarp suaugusiųjų. Žinome, kad TV visiems teikia auklėjamąjį poveikį – ištisą parą, „non stop“. Žurnale „Savaitė“ peržiūriu pristatomus filmus. Beveik visi vien amerikoniško gyvenimo būdo šedevrai. Jei yra ir kitų šalių, vos ne kaskart įsiterpusios ir JAV. Iš mūsų TV atrodo, kad kitos Europos šalys filmų nebekuria. Gal jų kino studijos bankrutavo? Štai ką radau apie žurnale pristatomus filmus. Vien jų pavadinimai ką sako!

Išgirdus žodį „ekonomika“ daugeliui mintyse iškyla skaičiai ir formulės. Jei jie nepatinka, karjera tokioje srityje gali pasirodyti nuobodi ir kupina rutinos. Tačiau ne vienerius metus ekonomistu dirbantis Mindaugas Bičkauskas įsitikinęs priešingai – ekonomika yra be galo įdomi sritis, kasdien stebinanti naujovėmis. „Šiandien ekonomikai įtaką daro ne tik su šia sfera tiesiogiai susiję globalūs procesai, bet ir mados, žmonių psichologija, jų keliami lūkesčiai ir net socialinių tinklų tendencijos“, – teigia Mindaugas, šiuo metu vadovaujantis „Citadele“ banko padaliniui Kaune.