Senas telefonas, nebeveikiantis televizorius, dulkių siurblys ar į stalčių nugrūstas kompiuteris – beveik kiekvienuose namuose anksčiau ar vėliau atsiranda elektronikos, kurios nebenaudojame. Problema prasideda tada, kai reikia nuspręsti, ką su ja daryti. Į mišrių komunalinių atliekų konteinerį tokie daiktai netinka, tačiau vežti juos į kitą miesto galą taip pat ne visada patogu.

Vilniuje gyventojai turi ne vieną galimybę atsikratyti nereikalinga elektronika. Priklausomai nuo prietaiso dydžio, jo būklės ir to, ar norima jį išmesti, ar dar gauti už jį pinigų, galima rinktis skirtingą kelią.

Elektronikos Lietuvoje daugėja

Elektronikos atliekų problema nėra vien Vilniaus gyventojų rūpestis. Kuo daugiau elektros ir elektroninės įrangos naudojama kasdienybėje, tuo daugiau jos galiausiai tampa nebereikalinga.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 42 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, o 2024 m. šis kiekis jau siekė 83,4 tūkst. tonų. Kitaip tariant, per ketverius metus rinkai tiekiamos įrangos kiekis beveik padvigubėjo. Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamoje statistikoje galima matyti ir tai, kad didelę dalį sudaro stambi bei smulki elektros įranga. Tai reiškia, kad klausimas, kur dėti seną elektroniką, ateityje taps tik aktualesnis. Kartu svarbu žinoti, kad ne kiekvienas nereikalingas prietaisas turi būti traktuojamas vien kaip šiukšlė.

Kur Vilniuje priduoti elektronikos atliekas?

Paprasčiausias variantas – nuvežti nereikalingą įrangą į elektronikos atliekų surinkimo ar didelių gabaritų atliekų aikštelę. Vilniuje gyventojams prieinamos kelios tokios vietos, kuriose priimama nebenaudojama buitinė technika ir kita elektronika.

Tarp Vilniuje esančių aikštelių yra:

• Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – Liepkalnio g. 113B;

• Bulky waste collection site – Pilaitės pr. 50;

• Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – V. A. Graičiūno g. 36C;

• Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – Pramonės g. 209S;

• Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – J. Kazlausko g. 1A.

Vilniaus aplinkos informacijoje taip pat nurodoma, kad šiose aikštelėse gyventojai gali nemokamai priduoti seną buitinę techniką, įskaitant šaldytuvus, virykles, skalbimo mašinas ir televizorius.

Prieš vežant elektroniką verta pasitikrinti, kokia atliekų surinkimo vieta tinkamiausia konkrečiam prietaisui. Aplinkos ministerija pateikia gyventojams skirtą informaciją apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų pridavimo galimybes, todėl prieš vykstant verta pasitikrinti aktualias priėmimo sąlygas.

O kur dėti smulkią elektroniką?

Nors darbo rinkoje su amžiumi susijusių stereotipų nepavyksta išvengti, tendencijos rodo gerėjantį vaizdą. Nuo metų pradžios Lietuvoje įsidarbino 35 tūkst. tūkst. vyresnių nei 50 metų darbo ieškančių žmonių. Rugsėjo 1 d. darbo ieškojo dar 56,6 tūkst. tūkst. šios amžiaus grupės klientų (3,5 tūkst. mažiau nei pernai tuo metu).

Visgi situacija skatina skirti didesnį dėmesį vyresnių klientų užimtumo didinimui. Vyresni nei 50 m. darbo neturintys žmonės sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį (38,8 proc.) visų Užimtumo tarnybos klientų. Nors jų registruotas nedarbas, palyginti su situacija prieš metus, sumažėjo 0,6 proc. punkto, 1,4 proc. punkto viršija bendrą šalies vidurkį, kuris dabar siekia 8 proc.

„Apklausėme darbdavius, kurie šiemet įdarbino daugiausia vyresnio amžiaus mūsų klientų. Jie patvirtino, kad šie darbuotojai į organizacijas atsineša vertingą profesinę patirtį, atsakomybę ir pasiekia gerų rezultatų. Tokiomis istorijomis siekiame griauti stereotipus, nes kvalifikuotų darbuotojų trūkumo iššūkius turime spręsti jau dabar, nelaukdami ateities“, – sakė Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

   Informuojame, kad Švenčionių r. sav. yra sudaromas melioracijos projektas “Švenčionių rajone esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimas“.
Projektas apima dalį Švenčionių r. sav. Strūnaičio sen. ir Švenčionėlių sen. teritorijų.

Projekto rengėjas E. Nacevičiaus firma ,,Edmeta“, adresas Liepų g. 28-25, Garliava,
LT-536206 Kauno r. sav. Tel. +370 620 34517, el. p. edmeta@gmail.com.

Su projekto sprendiniais galima susipažinti Švenčionių rajono savivaldybės
administracijos žemės ūkio skyriuje, adresu: Vilniaus g. 19, LT-18117 Švenčionys.

Rugpjūčio 27 dieną Švenčionių rajono savivaldybės tarybos dauguma pritarė 18,638 milijono eurų vertės universalios arenos Švenčionėliuose projektui.

Švenčionėliams sporto infrastruktūros reikia. Tačiau šiandien svarbiausias klausimas yra ne tai, ar arena reikalinga. Svarbiausia – ar rajonas turės pakankamai pinigų ją užbaigti ir kieno sąskaita ji bus statoma bei išlaikoma.

Dar prieš tarybos posėdį raštu kreipiausi į savivaldybės administraciją ir prašiau pateikti išsamius projekto finansavimo skaičiavimus. Atsakymo negavau nei iki balsavimo, nei po jo. Jo nėra ir šiandien.

Sutartis sudaryta 2023 metais, statybos prasidėjo tik dabar

Arenos statybos rangos sutartis su UAB „Neostata“ sudaryta dar 2023 m. birželio 20 d. Pradinė jos vertė buvo 15,475 milijono eurų.

Tačiau realūs statybos darbai prasidėjo tik šiemet, o projekto vertė jau padidėjo iki 18,638 milijono eurų. Vadinasi, iki pagrindinių statybos darbų pradžios projektas pabrango daugiau kaip 3 milijonais eurų.

Ir tai dar nėra viso planuojamo komplekso kaina. Už 18,638 milijono eurų bus statoma tik arena. Baseinas numatytas antrajame etape, tačiau tarybai nepateikta nei preliminari jo kaina, nei bendra viso būsimo komplekso finansinė riba.

Todėl šiandien niekas negali pasakyti, kiek galiausiai kainuos visas objektas.

Didžioji rizika tenka rajono gyventojams

   Šią vasarą vykusiose miestų šventėse kvietėme Pabradės, Švenčionių ir Švenčionėlių gyventojus dalyvauti apklausose – pasidalyti tuo, ką savo mieste vertina, ko jame pasigenda ir kokių pokyčių norėtų ateityje. Iš viso sulaukėme daugiau kaip 200 atsakymų ir nors kiekvienas miestas turi skirtingų poreikių, atsakymuose atradome ir nemažai bendro, todėl dalinamės svarbiausiomis įžvalgomis.