Rengiantis Baltarusijos atominės elektrinės veiklos pradžiai vis dažniau žiniasklaidoje pateikiama informacija, susijusi su skydliaukės apsauga nuo radioaktyviojo jodo poveikio įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai. Teikiama informacija ne visada atitinka naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir Lietuvos teisės aktuose įteisintas nuostatas.

Pamfletas apie tai, kaip Švenčionių valdininkai, nugyvenę rajoną, vyko į Kelmę ir Palangą patirties semtis

Pinigai

Niūrūs debesys užslinko ant Švenčionių rajono. Neseniai paskelbta informacija apie vis didėjančią rajono demografinę duobę ir tai, su kuo žmonės susiduria kasdien brisdami purvą išraustomis tuštėjančių miestelių gatvėmis, susirgę ar nerasdami darbo, kelia liūdesį bei apnuogina mero rinkiminį melą. Kaulydamas balsų, jis ugningai žadėjo, kad prie jo rajonas suklestės: kils naujos įmonės, kurios visus aprūpins gerai apmokamu darbu, į rajoną grįš jaunimas. Realybėje viskas išėjo atvirkščiai: niekas į rajoną negrįžo, net pats meras su šeima ir patarėjais, rajonas dideliais tempais tuštėja, mero pažadėtoje žemėje - pramoninėje zonoje prie Švenčionėlių - kaip buvo vieniša siuvykla, taip ir liko, o ir ji, kiek teko girdėti iš darbuotojų, susiduria su rimtais sunkumais.

Aplinkiniai dažnai juos vadina nevaldomais, nes jie nelanko mokyklos, bėga iš namų, svaiginasi, nusikalsta ir nieko nepaiso. Specialistai sako pastebintys tendenciją, kad tokiu elgesiu pasižyminčių jaunuolių daugėja, o jų amžius jaunėja. Tačiau standartinės pagalbos priemonės neveikia, tad jaunuolių šeimos atsiduria neviltyje.

Būtent dėl to Lietuva sieki įsigyti pasaulyje pripažintą Multidimensinę šeimos terapijos (MDFT) programą, skirtą keisti vadinamųjų „sunkių“ jaunuolių elgesį. Ji pasiteisino JAV, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Šveicarijoje.

Cukraus vatą ar ledo vilną primenantį purų sniego darinį miškininkai vadina ledo plaukais. Šis reiškinys susiformuoja esant vos kiek žemesnei nei 0 laipsnių oro temperatūrai.

Per pirmąjį šių metų mėnesį Vilniaus apskrityje kilo trys kokliušo protrūkiai. Iš viso susirgo 8 vaikai, kurie nebuvo paskiepyti.

Vienas kokliušo protrūkis kilo Vilniaus mieste, du – Trakų rajone. Visi protrūkiai kilo šeimose – vienas nuo kito užsikrėtė vaikai. Vilniaus mieste kokliušu susirgo trys vienos šeimos vaikai – 6, 8 ir 10 metų amžiaus. Dėl tėvų atsisakymo vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina. Trakų rajone kokliušu susirgo dviejų skirtingų šeimų vaikai – nuo 2 iki 11 metų amžiaus, taip pat neskiepyti kombinuota vakcina. Visi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas, kurios buvo informuotos apie šiuos atvejus, joms pateiktos rekomendacijos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (sausio 13 d. – 19 d.) sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis buvo 60,3 atvejai 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išliko Tauragės apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Istoriją galima sukurti, į ją galima „įklimti“ arba likti istorijoje. Paskutinis atvejis nuo mūsų nelabai priklauso, tai kurti istorijas mes sugebame neblogai. Tam neblogai pasitarnavo B.Kviklys ir jo „Mūsų Lietuva“. Šias jau sukurtas jo istorijos istorijas kiti autoriai paprasčiausiai nurašydavo. Dabar šios jau nurašytos istorijos perkeliamos į internetinę erdvę net nepatikrinus pirminių dokumentinių šaltinių. Atsiranda šios istorinės istorijos ir oficialiuose internetiniuose puslapiuose.