Vilnius ne veltui yra tituluojamas vienu gražiausiu miestų Europoje. Šį faktą galite lengvai patikrinti net tik vaikščiodami istorinėmis senamiesčio gatvelėmis ar važinėjant po miestą automobiliu, bet ir plaukiant baidarėmis. Pasiplaukiojimas baidarėmis Vilniaus mieste puikiai tiks ir tiems, kurie svajoja apie smagias ir aktyvias vandens pramogas, nenutolstant toli nuo sostinės.

Kiekvieno žmogaus genetika ir kūno fiziologija yra savotiška bei skirtinga. Dėl to kiekvieno žmogaus oda ir jos savybės taip pat yra skirtingos. Pasižymime ne tik skirtingais odos atspalviais, bet ir jos riebumu, blizgumu, o taip pat ir drėgme ar sausumu. Odos šerpetojimas paprastai yra išsausėjusios arba labai sausos odos išdava. Dėl ko ta oda sausėja? Priežasčių gali būti įvairių, bet būtent tam ir skirtas šis straipsnis, kad apžvelgtume dažniausias sausėjimo priežastis ir išskirtume, kaip su tuo susigyventi, jeigu tai naudinga.

„Iš gimtojo krašto išsivešiu žydėjimą“, - sakė Jūratė Micevičiūtė.

Metų pradžioje spausdinome Dalios Bukontienės interviu su Ispanijoje gyvenančia mūsų kraštiete, humanitarinių mokslų daktare, teologe, vertėja, gide, rašytoja Jūrate Micevičiūte. Tada mintyse kūriau planus, pasitaikius progai, kai Jūratė nors ir trumpam sugrįš į gimtinę, su ja susitikti ir pasikalbėti. Ir štai tokia proga pasitaikė. Jūratė Micevičiūtė, trumpam palikusi saulėtąją Ispaniją, sugrįžo į Švenčionis, o tiksliau – į Kukiškes. Šią malonią žinią pranešė bičiulė Jolita Budrytė-Abromavičienė.

Jaukiai įsitaisę „Beržuvio“ restorane, su Jūrate Micevičiūte kalbėjomės apie praeitį, dabartį, prisiminimus ir planus...

pexels.com nuotr.

Švenčionių rajone iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 1236 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti.  Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga.

Skaičiau visus straipsnius apie konfliktą Pabradės poliklinikoje ir laukiau permainų į gera. Taip Pabradėje dar nebuvo – tiesiog baisu. Polikliniką apėmusios intrigos persimetė į miestą ir visą Pabradės kraštą, žmonės negauna tinkamo gydymo, medikai kenčia įtampą ir apkalbas, o rajono valdžia problemos nesprendžia.

Pandemija padarė neigiamą įtaką sveikatos priežiūrai – gydymo įstaigos negalėjo teikti paslaugų visu pajėgumu, pacientai net turėdami sveikatos problemų vengė kreiptis bijodami užsikrėsti. Todėl nukentėjo ir ligų prevencija, kuri, gerėjant epidemiologinei padėčiai, dėl apleistų ligų pagrįstai atsidūrė dėmesio centre. Kartu – Švenčionių rajonas, kuriame ne vienus metus ligų prevencija kelia didelį susirūpinimą.

Mariupolį vieni žmonės vadina miestu-kankiniu, kiti tituluoja jį miestu-didvyriu. Negirdėjusių apie šį, beveik triskart už Klaipėdą didesnį, Ukrainos uostamiestį Lietuvoje turbūt nebėra Tik apie Jono Blaževičiaus gatvę, esančią vos už devynių kilometrų nuo paskutinio miesto gynėjų bastiono - metalurgijos įmonės „Azovstal“ - mažai kas girdėjo. Jono Blaževičiaus - generolo majoro, TSRS didvyrio, Mariupolio, Karelijos, Vengrijos, Čekoslovakijos ir kt. ,,išvaduotojo“ - vardu viena centrinių Mariupolio miesto gatvių buvo pavadinta 1970 metais. Varėnos rajone gimusio mūsų tautiečio garbei prie 213-ojo šios gatvės namo pritvirtinta memorialinė lenta. Jo vardu pavadintas sausakrūvis laivas. Regis, didvyrių paieškos Ukrainoje yra tokios pat skausmingos, kaip ir Lietuvoje. Ar mes turime kitą didvyrį, kuris mariupoliečių pagarbos būtų vertesnis už Joną Blaževičių? Turime.

Nors, ekonomistų teigimu, palyginti ilgą laiką gyvenome „aukso amžiuje“, dauguma žmonių nesugebėjo deramai suvaldyti savo finansų. Tą liudija įvairių tyrimų rezultatai: 25–30 proc. Lietuvos gyventojų apskritai neturi jokių santaupų, 1–3 mėnesių saugų rezervą turi apie 20 proc., 6 ar daugiau mėnesių laikotarpiui atsargą susitaupę apie 17 proc.

Mano kambaryje seniai guli išardyta gitara, iš kurios vis neprisiruošiu kažko sukurti. Gal dėlto, kad daug medžio elementų? Buvo mintis padaryt metalinę gitarą, bet irgi laukta Mūza neaplankė. Ir tada, žiūrint į gulinčią metalo juostą, toptelėjo mintis, kad galima iš jos sukurt smuikelį!

Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, nuo balandžio  teikė prašymus kompensacijoms gauti. Per balandžio mėnesį šalies  savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1800 prašymų skirti kompensacijas. Daugiausiai prašymų pateikta Vilniaus miesto savivaldybėje – 655, Kauno miesto – 214, Panevėžio miesto – 79, Vilniaus rajono – 77, Klaipėdos miesto  – 67. Pagal šiuos prašymus bus išmokėti  beveik  300 tūkst. eurų.