Kibernetinių incidentų Lietuvoje pernai registruota ketvirtadaliu mažiau nei 2024-aisiais, tačiau specialistai įspėja šio skaičiaus nevertinti kaip ženkliai pagerėjusios situacijos. Dalis incidentų lieka nepastebėti arba apie juos nepranešama, o daugiau nei pusė užfiksuotų atvejų susiję ne su sudėtingu įsilaužimu į sistemas, bet su bandymais apgauti gyventojus.

Kaip teigia kibernetinio saugumo bendrovės „EcomWall“ vadovas Tomas Redeckas, tikrąjį tokių incidentų mastą sunku įvertinti dar ir todėl, kad didžioji dalis įmonių apie patirtas atakas nėra linkusios kalbėti, o dalis apie jas apskritai nesužino. Pasitaiko atvejų, kai iš įmonės pavogti duomenys jau būna paviešinti, tačiau pati organizacija vis dar nežino patyrusi incidentą.

„Ypač tarp mažų ir vidutinių įmonių vis dar matome norą incidentą išspręsti kuo tyliau – sumokėti išpirką, nereaguoti į duomenų nutekėjimą ir tikėtis, kad apie jį nebus sužinota viešai. Dažnai apie tokius atvejus pradedama kalbėti tik tada, kai juos pastebi trečiosios šalys – kibernetinio saugumo ekspertai ar žurnalistai. Todėl viešai matome tik dalį realiai įvykstančių incidentų“, – sako T. Redeckas.

Daugiau nei pusėje incidentų taikomasi į žmogų

2025 m. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) užregistravo 2 888 kibernetinius incidentus – 25 proc. mažiau nei 2024-aisiais. Tačiau centro ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši statistika apima tik užfiksuotus ir NKSC žinomus atvejus. Dalis organizacijų apie incidentus praneša vykdydamos įstatymuose numatytą prievolę, kitos – savanoriškai, o dalis atvejų lieka nepranešti.

Daugiau nei 54 proc. pernai registruotų incidentų buvo susiję su vadinamąja socialine inžinerija – sukčiavimo būdais, kai bandoma manipuliuoti žmogumi. Nors tokių incidentų per metus sumažėjo beveik trečdaliu, jie ir toliau sudarė daugiau nei pusę visų NKSC registruotų atvejų.

Pasak NKSC ekspertų, keičiasi ir pačios sukčiavimo schemos. Pranešimai vis dažniau pritaikomi konkrečiam žmogui, kopijuojamos institucijų ar paslaugų teikėjų interneto svetainės, o įtikinamesniems scenarijams kurti naudojama viešai prieinama informacija ir dirbtinio intelekto įrankiai.

T. Redecko teigimu, panašiu principu veikia ir į verslą nukreiptos schemos – sukčiui nebūtinai reikia įveikti įmonės technologinę apsaugą, jei darbuotoją galima įtikinti veiksmą atlikti pačiam.

„Kartais užtenka, kad vienas žmogus skubėdamas padarytų vieną neteisingą veiksmą. Ypač kai sukčiai prieš tai išanalizuoja viešai prieinamą informaciją apie įmonę ir jos darbuotojus – nuo naudojamų programėlių ar paslaugų iki asmeninių elektroninio pašto adresų, telefono numerių ar gimimo datų. Tai vadinama OSINT, arba atvirųjų šaltinių žvalgyba. Turint tokią informaciją, laišką ar skambutį galima pritaikyti konkrečiam žmogui taip, kad prašymas iš vadovo, tiekėjo ar kolegos atrodytų visiškai įprastas“, – sako T. Redeckas.

Restorane nuskenuotas QR kodas gali atverti ne valgiaraštį, o sukčių svetainę. Tam pakanka ant tikrojo QR kodo užklijuoti suklastotą lipduką. Tokios apgaulės skirtos išvilioti banko ar mokėjimo kortelių duomenis. Suklastotus QR kodus sukčiai gali pasitelkti ir kitose viešose vietose – automobilių stovėjimo aikštelėse ar renginiuose. Kaip atpažinti suklastotą QR kodą ir ką patikrinti prieš atidarant interneto nuorodas, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Pinigams išvilioti pasitelkiami ne tik QR kodai, bet ir platinamos žinutės ar laiškai su netikromis nuorodomis. Jose dažnai prisidengiama valstybės institucijomis, bankais, gerai žinomų organizacijų vardais. Dėl to visas nuorodas, ypač kai prašoma suvesti asmens duomenis, būtina vertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti operacijų, kol neįsitikinta, kad svetainė saugi“, – įspėja „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Kasdien blokuoja šimtus žinučių

Siekdama apsaugoti klientus nuo sukčių, „Bitė“ šiemet įdiegė automatinę SMS apsaugos sistemą. Ji tikrina žinutėse esančias nuorodas ir blokuoja tas, kurios veda į žinomas kenkėjiškas svetaines.

Per tris paskutinius mėnesius bendrovė kasdien vidutiniškai blokavo apie 420 SMS žinučių su kenkėjiškomis nuorodomis. Vien per rugsėjį tokių žinučių užblokuota virš 15,3 tūkst. Šį mėnesį iki 12 d. užblokuota virš 1,6 tūkst. žinučių su suklastotomis nuorodomis.

„Nors spalį tokių žinučių gerokai mažiau, tačiau laikotarpis per trumpas, kad galėtume iš šių skaičių daryti apibendrinančias išvadas. Iš kitos pusės, matome, kad mobiliojo ryšio operatorių taikomos apsaugos priemonės ir žmonių didėjantis sąmoningumas duoda teigiamų rezultatų. Tad gali būti ir taip, kad sukčiai vietoje kenkėjiškų pranešimų ieško kitų būdų, kaip žmones pasiekti“, – aiškina „Bitė Lietuva“ atstovė Indrė Bobraitienė.

Įtarimą keliantys QR kodo požymiai

Nuo lapkričio 1-osios įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu atnaujintos
Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, suteiksiančios
savivaldybėms daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius. Jose pirmą
kartą atskirai numatyti būtent tokiems keliams pritaikyti standartizuoti dangų konstrukcijų
sprendiniai, kurie leis parinkti dangas pagal realias eismo sąlygas ir efektyviau naudoti keliams
skiriamas lėšas.
„Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Jei keliu per parą
pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, jo dangos konstrukcija nebūtinai turi būti tokia pati kaip
kelio, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai. Iki šiol tokiems keliams trūko standartizuotų projektavimo
sprendinių, todėl kartais tekdavo rinktis sudėtingesnį projektavimą ar didesnėms apkrovoms pritaikytas
konstrukcijas. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti
mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sako susisiekimo ministras
Juras Taminskas.

Iš pensijų kaupimo pasitraukusių gyventojų dalis sukaupto turto – valstybės ir „Sodros“ įmokos – virto pensijų apskaitos vienetais. Jų skaičių kiekvienas gyventojas gali pasitikrinti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 Pereinamuoju pensijų kaupimo reformos laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – iš kaupimo nusprendusiems pasitraukti gyventojams pervedamos jų pačių sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas. „Sodrai“ grįžta jos ir valstybės įmokų dalis – ši suma virsta pensijos apskaitos vienetais.

Vidutinė „Sodrai“ pervedama valstybės skatinamųjų ir „Sodros“ įmokų suma, gyventojui pasitraukus iš kaupimo trečiąjį ketvirtį, sudaro 2 763 eurus – apie 160 eurų daugiau nei antrąjį ketvirtį. Į „Sodros“ rezervinį fondą pervesta 132 mln. eurų.

Iš pensijų kaupimo pasitraukę gyventojai įgyja vidutiniškai po 1,12 pensijų apskaitos vieneto. Daugiau nei pusė – 56 proc. – pasitraukusiųjų gaus iki 1 pensijų paskaitos vieneto, daugiau nei 2 vienetus – 14 proc. Didžiausias pensijos apskaitos vienetų skaičius, kokį įgis pasitraukęs dalyvis yra beveik 25 vienetai.

Kaip skaičiuojami apskaitos vienetai

Į „Sodrą“ grįžusios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę, kuria kasmet skaičiuojami dirbančiųjų įgyti vienetai:

• Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
• Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc.
• 2026 m. VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro arba 27 745,80 euro per metus.
• Todėl per 2026 metus nuo VDU sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų (27 745,80 Eur x 8,72 proc. ).
• Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 Eur pensijų socialinio draudimo įmokų.

Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas
Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) perspėjus apie du kritinius pasaulinius
„PHP2Shell“ pažeidžiamumus, daugelis organizacijų skuba diegti saugumo atnaujinimus.
Tačiau rizika nedingsta, net ir juos įsidiegus. Užpuolikai masiškai ieško pažeidžiamų sistemų ir
renka prieigas, kurias gali panaudoti duomenų vagystėms, sukčiavimui ar kitoms atakoms.
Kitaip tariant, dabar vyksta sėja, o gausaus derliaus galime sulaukti vėliau.
NKSC vertinimu, PHP sprendimą naudoja apie 80 proc. Lietuvos interneto svetainių, todėl šios
spragos paliečia ne pavienes organizacijas, o reikšmingą dalį šalies skaitmeninės infrastruktūros. 
Dabar matome tik pirmąjį šios istorijos etapą. Viso pasaulio mastu vyksta masinė pažeidžiamų
sistemų paieška. Užpuolikai automatizuotais įrankiais tikrina, kurios sistemos dar neapsaugotos, ir
bando į jas patekti. Ne visais atvejais jų tikslas yra iš karto pavogti duomenis ar sutrikdyti veiklą.
Kartais pakanka įsitvirtinti sistemoje, palikti sau prieigos tašką ir laukti tinkamo momento.
Todėl sakyčiau, kad dabar vyksta sėja. O jei organizacijos dels arba apsiribos vien atnaujinimų
diegimu, netrukus galime sulaukti labai gausaus kibernetinių incidentų derliaus.

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos sankryžose bus suvienodinta šviesoforų veikimo tvarka – prieš
užsidegant geltonam signalui, žalias pradės mirksėti. Iki šiol vienose sankryžose vairuotojai apie
artėjantį signalo pasikeitimą būdavo įspėjami mirksėjimu, kitose – žalias signalas į geltoną
persijungdavo iškart. Suvienodinta tvarka siekiama mažinti netikėtumo veiksnį, tačiau draudimo
bendrovės BTA žalų praktika atskleidžia ir kitą svarbią aplinkybę – prie šviesoforų pavojingos
situacijos kyla ne tik dėl pačių signalų, bet ir dėl to, kaip vairuotojai į juos reaguoja.
Artėjant prie reguliuojamos sankryžos, bebaigiantis degti žalias signalas vairuotojams kartais tampa
savotiška dilema. Vieni nusprendžia mažinti greitį ir sustoti, kiti dar mėgina suspėti pravažiuoti. Kai
vienas vairuotojas spaudžia stabdį, o kitas – akceleratorių, eismo situacija gali baigtis susidūrimu.
„Vairuotojų pranešimuose apie eismo įvykius neretai matome tokių situacijų, kai vienas staigiai
stabdo, o kitas bando suspėti pravažiuoti sankryžą. Problema ta, kad ne visada galime numatyti, kokį
sprendimą priims kitas vairuotojas. Jei jo veiksmai neatitinka mūsų numatymo, kartais sureaguoti jau
būna per vėlu, o sprendimą reikia priimti akimirksniu“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus
vadovas Andrius Žiukelis.

2026 m. spalio 21 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kadiki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos(EDS) – apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu.

Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl planuojamų Privalomojo sveikatos draudimo
fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos pokyčių, keliama
ir prielaida, kad dalis gydytojų ir privačių gydymo įstaigų veiklos sugrįš į viešąjį sektorių.
Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) atkreipia dėmesį, kad vien finansavimo taisyklių
pakeitimas savaime neužtikrina nei gydytojų sugrįžimo, nei geresnio paslaugų prieinamumo
pacientams. JGA palaiko siekį stiprinti viešąją sveikatos priežiūros sistemą ir užtikrinti, kad
kiekvienas pacientas galėtų laiku gauti jam reikalingas paslaugas. Tačiau kyla esminis
klausimas – ar siūlomi finansavimo pokyčiai iš tiesų spręs sveikatos sistemos problemas, ar tik
pakeis jų pasiskirstymą tarp gydymo įstaigų?
Jeigu vienas iš reformos lūkesčių yra paskatinti gydytojus pereiti iš privačių gydymo įstaigų į
viešąsias, toks tikslas savaime negali būti laikomas sveikatos sistemos stiprinimo rodikliu.
Gydytojai nėra administracinis išteklius, kurį galima perskirstyti vien pakeitus finansavimo
taisykles. Jie yra savarankiški profesionalai, kurių pasirinkimą lemia darbo sąlygos, atlygis, darbo
organizavimas, profesinė autonomija, vadovavimo kultūra ir galimybė teikti kokybiškas paslaugas
pacientams.

Sunkiai nustatoma diagnozė, keli galimi gydymo būdai, negerėjanti savijauta – tokiose situacijose gyventojai pageidautų antro specialisto konsultacijos, kuri padėtų geriau suprasti savo sveikatos būklę ir palengvintų sprendimą dėl gydymo. Naujai atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad antrą gydytojo nuomonę norėtų išgirsti 3 iš 4 šalies gyventojų, tačiau realybėje dėl jos į specialistus kreipiasi tik kas dešimtas gyventojas. 

Remiantis „Lietuvos draudimo“ inicijuoto tyrimo duomenimis, pagrindinė priežastis, sulaikanti pacientus nuo galimybės gauti antrą gydytojo nuomonę, yra ilgos eilės pas gydytojus (40 proc.). Dar 15 proc. apklaustųjų, kaip pagrindinę kliūtį, nurodo didelę antrosios konsultacijos kainą, 9 proc. – gydytojų trūkumą savo regione. Dėl antros nuomonės iš tiesų besikreipiantys pas gydytojus nurodo tik 9 proc. respondentų.

„Tyrimas atskleidė, kad antra gydytojo nuomonė nėra pavienių gyventojų poreikis. Daugumai žmonių būtų svarbu turėti galimybę papildomai pasitikrinti prieš priimant reikšmingą sprendimą dėl savo ar artimojo sveikatos. Tačiau norą tai padaryti neretai riboja labai praktiškos kliūtys – ilgos patekimo pas specialistus eilės, per didelė paslaugos kaina ar specialistų trūkumas“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.

Mokslas dažnai suvokiamas kaip mokslininkų ir universitetų erdvė, o visuomenei tenka stebėtojos ar jau sukurtų žinių gavėjos vaidmuo. Tačiau ar Lietuvos gyventojai norėtų šią ribą peržengti ir patys prisidėti prie mokslinių tyrimų? Apklausos duomenys atskleidžia ne tik visuomenės santykį su mokslu ir norą į jį įsitraukti, bet ir įdomias sąsajas su tuo, kaip gyventojai vertina visuomenės gebėjimą susitelkti ir veikti krizių akivaizdoje.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios duomenys viešai prieinami LiDA archyve, rodo, kad 41 proc. gyventojų sutiktų dalyvauti mokslo projekte. Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorės, projektų RECONECT ir „Science4Everyone“ vadovės Eglės Butkevičienės manymu, tai gana pozityvus rezultatas.

Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų iš esmės sako, kad būtų pasirengę ne tik domėtis mokslu, bet ir patys įsitraukti į mokslinę veiklą. Tai rodo nemažą neišnaudotą piliečių mokslo potencialą. (1 pav. – žiūrėti prisegtuke)

„Žinoma, noras dalyvauti dar nereiškia realaus įsitraukimo. Tam reikia, kad žmonės žinotų apie tokias galimybes, suprastų, kuo gali prisidėti, ir matytų savo dalyvavimo prasmę. Todėl klausimas ne vien apie žmonių norą dalyvauti, bet ir apie tai, kiek universitetai bei kitos mokslo institucijos sukuria jiems realių galimybių tai daryti“, – sako E. Butkevičienė.