Manau, ne vienas, važiuojantis per Kaltanėnus, matė grūdais nusėtą pagrindinę miestelio gatvę. Ypač daug jų buvo ant posūkių ir prie saugumo salelių. Kas liūdniausia, tai kartojosi ne vieną kartą. 

Paskutinį kartą tokį liūdną vaizdą mačiau sekmadienį, rugsėjo 11 d., važiuodamas į Labanorinės atlaidus. Tą dieną daug grūdų buvo priberta ir prie geležinkelio pervažos. Prisipažinsiu, kad labai skauda širdį, kai tenka važiuoti per grūdus. Esu kaimo vaikas ir gerai žinau, kaip buvo branginamas kiekvienas grūdas, o čia kelias, nusėtas grūdais. Žinoma, netikiu, kad tai galėjo būti daroma specialiai, tai tiesiog neūkiškumo, skubėjimo pasekmė, bet vis tiek liūdna, kad taip nebranginamas išaugintas derlius. Negi sunku užsandarinti visus plyšius, apdengti tentu vežamą derlių?.. Dauguma taip ir daro. Gal todėl Lietuvoje išaugintų maistinių grūdų užtenka ne tik savo duonai ir pyragui, bet dar ir kitiems parduodame, bet visgi nejauku važiuoti per grūdais nusėtą kelią...

Algis JAKŠTAS