Mes turime 165 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1458
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4812
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:9044
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:126680

Ten, kur visiems atverta Širdis ir Namų Durys

2022 m. rugpjūčio 13 d.

Švenčionių bažnyčios choristai su vadove Jolita Budryte – Abromavičiene ir Tverečiaus bažnyčios vargonininku Arūnu Sekonu prie didingos Tverečiaus bažnyčios.

 

Į Tverečiuje vykusias rekolekcijas liepos 29-31 dienomis atvedė nuolatinės bendros maldos kelias. Malda – galingas ginklas, griaunantis bet kokias kliūtis ir atveriantis visus kelius link Viešpaties. Jau pusmetį kasdien pora kartų dienoje jungiamės maldai ne tik iš skirtingų Lietuvos kampelių, bet ir skirtingų šalių, kontinentų. Maldai nėra svarbu nei tavo amžius, išsilavinimas, lytis, kalba, padėtis visuomenėje, nes visi keliame į Viešpatį savo prašymus, dėkojimus, sužeistas širdis.

Didžiulė Dievo dovana mūsų grupelei yra lydintis kunigas Antanas Domeikis – Tverečiaus parapijos klebonas. Jo nuolatinis rūpestis, dėmesys, mąstymai, pasidalinimai, tėviška meilė, globa, palaiminimai lydi mus kasdien. Kelias, vedęs link rekolekcijų, ėjo per Žemaičių Kalvarijas, Kryžių kalną, Agluonos Baziliką. Mes kas vakarą apmąstydami rožinio slėpinius turime mažąsias rekolekcijas. Taip jau nutiko, kad išaugome iš „vilkėtų marškinėlių“ ir Šventosios Dvasios paskatinti susirinkome Tverečiuje. Ačiū kunigui Antanui, taip ištikimai ir nuoširdžiai lydėjusiam rekolekcijų metu į Jėzaus artumą. Visą laiką skyrėme dvasiniam atsinaujinimui, grįžimui prie Gyvojo Šaltinio. Tai mus nepaprastai atgaivino ir suvienijo. Kas dieną turėjome šv. Mišias, Švenčiausiojo Sakramento adoraciją, šlovinimą, dvasinius pokalbius, konferencijas, kurias vedė kunigai Antanas Domeikis ir Masimo Bianko iš Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos, tuo metu lydėjęs vaikus stovykloje Tverečiuje. Kokia malonė patirti, kad esame viena: „ Žiūrėk, kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje“ Ps. 133,1.

Rekolekcijas vainikavo vykę šv. Onos atlaidai Tverečiaus parapijoje. Šv. Mišias aukojo kunigas Masimo Bianko. Jų metu giedojo Tverečiaus Švč. Trejybės ir Švenčionių Visų šventųjų bažnyčios choristai, vaikų buvo nešamos atnašos, einama procesija aplink bažnyčią su Švenčiausiuoju Sakramentu. Mišiose dalyvavo gausus būrys tverečėnų ir svečių iš kitų parapijų, savanoriai iš Marijos radijo. Po šv. Mišių visi buvo kviečiami į agapę, kur dalijomės Meile ir duona, ant laužo virta žuviene, skambia daina ir šiltu bendravimu.

Susirinkome į rekolekcijas palūžę kūnu ir dvasia, pavargę nuo kasdienybės, ieškantys atsakymų į slegiančius, neduodančius ramybės klausimus. Meilės kupinoje klebono šypsenoje nurimo širdys, o Viešpaties artumoje ištirpo rūpesčiai. Per šias dienas klebono asmenyje atpažinome ne tik Jėzų, Mamą, bet ir Simoną Kirenietį, Veroniką. Ačiū už Jūsų tėvišką, jautrią, mylinčią širdį. Jaučiamės nurimę, sustiprėję, apmąstę savo klaidas ir palaiminti.

Sunku žodžiais įvardinti tai, ką išgyvenome per šias Dievo mums padovanotas dienas. Dar ilgai prisiminsime ir širdyse bandysim išgyventi tą patirtą jausmą, kai Dangus prisiartina taip arti, kad regis, bažnyčios tyloje jauti vaikščiojančią Švč. Mergelę Mariją. Patiri Viešpaties artumą ne tik Švč. Sakramento adoracijoje, bet ir tėviškame, rūpestingame kunigo Antano žvilgsnyje, supranti, koks esi labai mylimas ir laukiamas svečias. Ačiū, Kunige, už žodžius, kurie lietė mūsų širdis, už dovanas ir Jūsų rankomis mums iškeptą duoną. Išvažiavome dvasiškai ūgtelėję ir sušildyti Jūsų tėviškos meilės ir svetingumo.

Dėkojame klebonui Antanui už nepaprastas rekolekcijas, konferencijas, svetingumą, bendrystę, rūpestį. Dieviškų malonių gausoje ištirpo laikas, atstumas, žemiški rūpesčiai ir tikrieji Jėzaus draugai suklupo maldoje prie vieno Tabernakulio. Ačiū už Jūsų nuolat atvertą širdį ir duris, ačiū, kad visad mums atrandate laiko ir kantrybės. Teatlygina Viešpats Jums už visiems mums skirtą dėmesį, globą, teteikia reikalingų malonių ir tesaugo. Norime pateikti ir keleto kitų rekolekcijos dalyvavusių žmonių mintis:

 

Jolita Budrytė – Abromavičienė (Švenčionių bažnyčios choro vadovė)

„Štai esu čia, mano Dieve, ir girdžiu kaip Tu mane šauki.

Eisiu ten aš, kur Tu vesi, nešiu Tavo tautą aš širdy.“

Kviečianti atsiliepti į širdies kvietimą, nuskambėjusi choristų atliekama giesmė, didingoje šventovėje, Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčioje, šv. Onos atlaidų metu. Išties verta įsiklausyti, kur pakviečia širdis, o tam, kad išgirstum, reikia stabtelti nuolatiniame skubėjime. Labai prasmingi žodžiai giesmėje „Gerbk šventą tylą“. Būtina skirti laiko kasdienei maldai, laiko uždegt šventintą žvakę, ypatingai svarbu surasti laiko įžiebimui širdžių tam, kad taptume geresni, jautresni, nuolankesni vieni kitiems, dosnesni gero žodžio, tiesiog reikia stabtelti. Šįkart vedami širdies balso, klajojome labai gražiais Tverečiaus krašto takais, kurie atlydėjo iki įspūdingos Švč. Trejybės bažnyčios. Didelis džiaugsmas buvo šlovinti Aukščiausiąjį, dėkoti kupina džiaugsmo širdimi už patirtą malonę, bendrystės, širdžių artumo jausmą. Ilgai saugosime šiltus prisiminimus apie prasmingą laiką, išgyventą kartu, už labai malonią pažintį su šio krašto žmonėmis.

Nuoširdžiai dėkojame gerb. Klebonui Antanui Domeikiui už pasidalinta širdies šiluma atlaidų metu, už surastą laiką pabendrauti, už rūpinimąsi kiekvienu atvykusiu, apsilankiusiu, už padovanotus rožančius – kalbėdami rožinį, prašydami Dievo ramybės, pagalbos nuo visokių pavojų, mintimis vėl visi būsime kartu. Dėkojam Tverečiaus bažnyčios vargonininkui Arūnui Sekonui ir choristams, kartu giedojusiems atlaiduose.

Labai ačiū gerb. Virginijai Sinkevičienei už rekolekcijų organizavimą. Linkime, kad pasėta dar viena tikėjimo, meilės ir vilties sėkla žmonių širdyse išaugintų dėkingumą, gailestingumą, Dievo meilę žmonių širdyse.

 

Kun. Antanas Domeikis, Tverečiaus parapijos klebonas

Vasarai atėjus, mes skubame atsikvėpti po darbų. Norime keliauti. Aplankyti savo kaimynus, draugus, gimines. Norime vykti į šventės. Atėjus liepos mėnesiui, švenčiame Adutiškyje Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę), N. Daugėliškyje - Šv. Joakimą ir Oną, Švč. Mergelės Marijos tėvus.

Pasienyje su Baltarusija yra įsikūręs Tverečiaus miestelis. Kiekvienais metais liepos paskutinį sekmadienį žmonės renkasi į Tverečiaus miestelį. Miestelis atsigauna. Jame atgyja žmonių balsai. Jis atjaunėja. Visur šventinė nuotaika. Į miestelį atėjo šventė - šv. Onos atlaidai.

Tverečiaus miestelyje Šv. Jono Bosko vienuolija (saleziečiai) yra įsigijusi sodybą, kurioje liepos mėnesį stovyklauja vaikai.

Šiais metais švenčiant šv. Onos atlaidus dalyvavo vaikai iš Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos. Po Mišių sugiedojo porą giesmių. Šv. Mišiose giedojo Tverečiaus parapijos ir Švenčionių parapijos chorai, vadovaujami vargonininko Arūno Sekono ir vargonininkės Jolitos Budrytės - Abromavičienės.

Šeštadienio vakarą buvo koncertas lauke prie seklyčios. Koncertavo Edita ir Žilvinas iš Utenos. Taip pat ir sekmadienį turėjo būti lauke koncertas. Tačiau lietus visus suvarė į seklyčią. Koncertavo Liveta ir Petras Kazlauskai.

Pasivaišinę, susitikę savo gimines, draugus, pažįstamus, išsiskirstėme po savo namus.

 

Stasė Jasiulionienė

Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog apie 169 (pagal 2021 m. surašymo duomenis) gyventojus turinčiame mažame Tverečiaus miestelyje gali būti toks įspūdingas ir didingas pastatas. Tai - Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia, žymiausia Tverečiaus puošmena. Čia teko lankytis liepos 31 d. šv. Onos atlaiduose kartu su kitais Jolitos Budrytės - Abromavičienės vadovaujamo mūsų bažnyčios choro dalyviais. Šią įsimintiną dieną ne tik dalyvavome šv. Mišiose, bet ir drauge su minėtos bažnyčios choru atlikome šioms iškilmėms skirtas giesmes.

Grįžome dvasiškai pakylėti, savo buvimu šioje šventovėje tarsi prisilietę prie Švč. Trejybės bažnyčios didingumo.

Nuoširdžiai esu dėkinga vadovei Jolitai, visa širdimi atsidavusiai šventam ir garbingam savo darbui, niekada nepavargstančiai ir visuomet turinčiai idėjų aplankyti kuo daugiau įsimintinų įžymių vietų Lietuvoje.

Taip pat dėkoju Svirkų kaimo bendruomenės pirmininkei Virginijai Sinkevičienei, kuri tarsi darbščioji bitelė suspėja visur – ne tik savame kolektyve, bet jos didelis indėlis jaučiamas ir Tverečiaus bažnyčios parapijoje.

Ačiū Jums, brangiosios. Ačiū visiems choristams už bendrystę maldoje per giesmes.

Ačiū kunigui Antanui Domeikiui už kiekvienam iš mūsų įteiktas dovanas, kurios mums labai brangios.

 

Elena Vėžienė

Pažintinės kelionės po Lietuvą jau tapo mūsų choro tradicija. Šįkart dalyvavome šv. Onos atlaiduose įspūdingoje Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčioje. Tverečius - nedidelis miestelis Lietuvos pakraštyje, o virš jo aukštai iškilę raudonų plytų bažnyčios bokštai pagyvina miestelio panoramą, suteikia paslaptingumo, lyg pakylėja virš kasdienybės. Čia stebuklingai dera gamta, istorija, architektūra. Nustebino didžiulė bažnyčios erdvė, labai aukštai iškelti vargonai, ypač gera akustika, todėl buvo labai gera giedoti girdint, kaip vargonų skambesys ir mūsų balsai užpildo bažnyčią.

Tokios pažintinės išvykos skatina domėtis gražiausiomis, įspūdingiausiomis Lietuvos vietovėmis, architektūros paminklais, istorine praeitimi. Šįkart interneto platybėse ieškojau informacijos apie Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčią, kurioje tikrai dar bent kartą apsilankysiu.

 

Irena Urbanavičienė

Ačiū mūsų vadovei Jolitai Budrytei - Abromavičienei, kad mūsų choras vėl galėjo susiburti maldai. Šį kartą turėjome galimybę giedoti Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčioje, kuri išsiskiria ypatingu grožiu, arkų skliautų aukščiu, dėl ko akustika buvo nuostabi! Nuostabūs ir šv. Onos atlaidai.

 

Antanas Laurinavičius

Man Tverečius visada patiko ne tik savo tvyrančia ramybe, bet labiausiai Švenčiausios Trejybės bažnyčia. Tokiam mažam miestelyje tokia didinga bažnyčia! Ir dar ant kalniuko, kaip ir turi būti. Ir ne veltui šalia jos vasarą vyksta vaikų dvasingumo stovykla.

Taip pat kaip žvejui-mėgėjui patinka Tverečiaus ežeras, kurio vienu galu ne tik siena su Baltarusija praeina, bet jame net tikrų šamų yra. Tarp kitko, po karo Tverečius priklausė Švenčionių apskričiai.

Sesės Kristuje Virginija, Jolanta, Sigita ir Alma