Skaitovė Gražina Jarmalytė pasirinko itin pamokančias ir gyvenimiškas eiles, aktualumo neprarandančias ir šiandien.

2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Ši diena sutampa ir su Pavasario lygiadieniu, kai šviesa pradeda imti viršų prieš tamsą. Kaip ir poezija, kylanti iš sielos gelmių, paliečia atrodytų atokiausias sąmonės ir pasąmonės kerteles. Visame pasaulyje šią dieną vyksta poezijos skaitymai, poetų susitikimai su visuomene, poezijos knygų pristatymai. Švenčionių viešojoje bibliotekoje Poezijos diena taip pat kasmet minima. Šiemet jos tematiką padiktavo visą pasaulį sukrėtusios aktualijos – karas Ukrainoje. Tad skaitymams pasirinkta į lietuvių kalbą išversti Ukrainos poetų eilėraščiai, poemos bei Lietuvos ir pasaulio autorių kūriniai apie tėvynę, laisvę ir bendražmogiškąsias vertybes...

Švenčionių viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus vedėja Alytė Čečiurkienė trumpai papasakojo šios dienos istoriją: „Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė. Poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Tai taip pat buvo ritualas, skirtas agarbinti dievus. Seniausiais poetais laikomi antikos kūrėjai Homeras, Heziodas, Pindaras. Jų poezija pasakoja apie dievus, dievų valdomus žmones. Tuomet manyta, kad poetas kuria „švento pamišimo“ apimtas, o jį įkvepia mūzos...“ Lietuvių rašytinės poezijos pradžia laikoma Martyno Mažvydo eiliuota prakalba „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“ (1547 m.). Na, o pirmojo spausdinto lietuviškų eilėraščių rinkinio autorius yra kunigas Antanas Strazdas.

Renginyje „Apyaušrio ugnys“ dalyvavo bibliotekos literatų klubo nariai ir daug kitų be poezijos savo gyvenimo neįsivaizduojančių žmonių. Ukrainos klasikų, praturtinusių pasaulinės literatūros lobyną, Taraso Ševčenkos, Lesios Ukrainkos, Ivano Franko kūrybą skaitė Gražina Jarmalytė, Bronius Lazaraitis, Onutė Pošiūnienė, Juozas Juodagalvis. Dainas apie tėvynę, laisvę ir ryžtą ją ginti atliko Šventos kaimo bibliotekininkė Angelė Misiūnienė.

Kad poezija neturi nei sienų, nei laikmečių, įsitikinome paklausę ir B.Lazaraičio atmintinai padeklamuoto 1799 m. parašyto eilėraščio apie laisvę žvangant ginklams.

Ukrainos klasikų kūryba mums prieinama, nes ją vertė Lietuvos poezijos korifėjai: Bložė, Strielkūnas, Geda, Mieželaitis ir kiti, kurie, kaip vaizdingai pasakė G.Jarmalytė, šią dieną tarsi buvo kartu. Beje, Ukrainos klasikai T.Ševčenka ir L.Ukrainka (tikrasis vardas ir pavardė – Larysa Kosač-Kvitka) susiję ir su Lietuva – čia kurį laiką yra gyvenę, rinko ukrainiečių tautosaką ir kitą etnografinę medžiagą, bendravo su lietuvių atgimimo ir pasipriešinimo carinei priespaudai veikėjais. I.Franko bendravo su J.Adomaičiu-Šernu, J.Šliūpu, J.Basanavičiumi, jo kūrybos vertimai XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje buvo publikuojami lietuviškoje to meto spaudoje.

Šiuolaikinė ukrainiečių poezija ir literatūra mums mažiau žinoma, tad, pasak renginio organizatorės ir vedėjos A.Čečiurkienės, reiktų tą klaidą ištaisyti, ir šių dienų vertėjams atsiveria nearti dirvonai...

Irena POŽĖLIENĖ

Autorės nuotr.

Paminėti Pasaulinės poezijos dienos į Švenčionių viešosios bibliotekos skaityklą susirinko gražūs būrys literatų ir poezijos skaitovų.