Mes turime 507 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1579
mod_vvisit_counterŠią savaitę:1579
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:107976

Ne(sėkmės)

2021 m. lapkričio 20 d.

Eilinį kartą nepasisekė mūsų „futbolistams“. Ką padarysi, neturime „Žalgirio“ stadiono. Matomai vietoj futbolo teks ruošti kambarines viešbučiams. Kadaise kiekvienoje gatvėje vaikai susirasdavo „niekieno“ pievelę ir jokie milicininkai negalėdavo jų iš ten išvyti, nes jų pačių vaikai tą patį kamuolį spardydavo.

Nesėkmės lydi ir krepšininkus. Nusisuko nuo mūsų krepšinio dievas, nepadėjo net užsienietis treneris, nors ir labai stengėsi, nors krepšiniui tinkamų arenų ir salių Lietuvoje yra pakankamai. Tikriausiai treniruojamės su pigiais netaisyklingos formos kamuoliais. Teko matyti, kai vienoje mokykloje iš dešimties kamuolių tik pora buvo pakenčiami.

Kai dėl pirmojo sidabro medalio Tokijo olimpinėse žaidynėse kovojo Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, daugelis sirgalių Lietuvoje gniaužė kumščius, braukė ašaras ir dar visokiais būdais reiškė emocijas. Su žirgu Laura susitarė ir pavyko!

Neptūnas nepadėjo nei vienam mūsų sportininkui. Muštynėse, imtynėse ar sunkumų kilnojime – nesisekė taip pat. Gal ne tokias muštynes ar imtynes kultivuojame ir ne tokius svorius kilnojame? Nesiseka ir ką nors sviesti. Tai geriau gal meskime... Verta pagalvoti. Nesisekė ir visose kitose sporto šakose. Nors nusišauk! Net ir šaudyme nesisekė.

Štai skaitau, kad dėl judėjimo stokos vaikai sugeba gauti stuburo išvaržas net ramiai miegodami. Pasirodo, kad atsiranda mada miegoti ant pilvo, o tai labai pavojinga, nes neproporcingai apkraunamas stuburas. Kineziterapeutai pataria visiems kuo daugiau judėti, tačiau nieks neįsiklauso į jų perspėjimus. Mokyklose mokytojai net negali išmokinti vaikų taisyklingai sėdėti, nes tai esą „pažeidžia vaiko teisę sėdėti kaip jam patogiau“. Vaikų stuburai išsiraitę kaip kokie žalčiai ar gyvatės, greit reikės įtvarų, kad galėtų net teisingai stovėti.

Bet yra, vis tik, sporto rūšis, kuri artimiausiu metu matomai ims dominuoti. Vaikai laksto dviračiais, paspirtukais, paaugliai – motoroleriais, dar kiek vyresni – „britvomis“ ir keturračiais skuta visais keliais, o ko galima keliuose prisižiūrėti penktadieniais ir sekmadieniais po pietų! Koks greitis! Kokie viražai ir lenkimo gudrybės! Skuodžia paskutine pavara mindami „gazą“ iki dugno kaip akis išdegę! O gal ištroškę? Kai sustoja prie mūsų didžiųjų parduotuvių apsipirkti, tai gėrimų į vežimėlius prisikrauna tiek, kad užtektų ir jiems patiems, ir visiems „arkliams po kapotu“. Stengiamės išnaudoti progą, kol dar benzino ir dyzelino neuždraudė. Tikrai yra šansų visokiuose raliuose (čia ne apie raliavimą ganant karves) į prizines vietas. Jei ne dešimtuke, tai kažkur arti to malamės ne pirmus metus, laikas iššokti į viršų. Jau patys didžiausi Dakaro ralio korifėjai Nasseras Al-Attiyah‘as, Carlosas Sainzas ir Stephane`as Peterhanselis gudriai šypsodamiesi sveikinasi su mūsiškiais ir turbūt galvoja: „Na, lietuvaičiai, vis tiek negalite apsieiti be ispanų pagalbos?“. Kas ten žino...

Jau pradedama skelbti informacija apie būsimą Dakaro ralį, kuris greičiausiai su Dakaru ir šį kartą neturės nieko bendro. Iš Lietuvos dalyvaus rekordinis komandų skaičius, jų tarpe net ir sunkvežimis. Lietuviai tikrai visais laikais mėgo greitį ir kaskart vis bandydavo nustebinti visas aplinkines mergas. Metafora „ar nuneši mane jauną per pusantros valandėlės šimtą mylių“ šiais laikais nėra hiperbolizuota, jei tik kalbame apie automobilį. Arkliui 20 kilometrų per valandą jau yra „peilis po kaklu“, o gerai treniruotas žirgas lengvai nuneštų iš Švenčionių į Ignaliną. Mes visais laikais mėgome gražius žirgus, mėgome lenktyniauti ne tik įmantriai išpuoštais pakinktais. Prieš kelerius metus bandėme patikrinti legendą apie Vytauto Didžiojo girdytus žirgus Juodojoje jūroje ir tai pavyko. Jau beveik visa Europa grožėjosi „Nacionalinės ekspedicijos“ laivais, o jachta „Lietuva“ atrodo vėl ruošiasi naujiems žygiams. Gal plauks į Šiaurės ašigalį, o gal į Antarktidą, nes ten dar nebuvusi. Beje, čia medalių nieks nedalina, tačiau visokeriopo dėmesio sulaukiame. Trūksta dar šio bei to. Neseniai kažkas prisiminė, kad statant Nemuno užtvanką prie Kauno užmiršti šliuzai: vienas - žuvims, o kitas – laivams. Va čia tai būtų atrakcija. Druskininkuose sušunki:

- Benai, plaukiam į Nidą! – ir tai būtų šventa teisybė. Ko tik žmonės Lietuvoje nepadaro vardan gražaus šūkio. Bet kad ir kiek šauktų mūsų išrinktieji: „Žmonės! Bėkite skiepytis nuo koronos!“, liaudis tegirdi kitaip – „Žmonės, bėkite nuo koronos!“. Jau ir klausytis atpratome, bet spoksome į visokius didelius ir mažus ekranus ir laukiame iš mūsų tautiečių stebuklo. Bene pavyks vėl kuo nors nustebinti pasaulį.

Izidorius KIMSĖNAS