Ši istorija įvyko mūsų rajone. Sunku patikėti, kad taip gali būti, bet faktas tikras, kaip ir šios istorijos herojus, tiksliau – klaikios situacijos auka. 85-erių metų žmogų iš namų, kuriuose jis pragyveno 20 metų, dabar meta lauk ne kas nors, o valstybė. Padėti galėtų vietinė valdžia, bet oficialus jos atstovas tik patikino žmogų, kad „viskas teisėta“.

Pagal dabar išplitusią „madą“, kol kas neskelbiame nei iš namų metamo žmogaus vardo, nei konkrečios seniūnijos, tikėdamiesi, kad vietinė valdžia vis dėlto susimils ir padės senyvam žmogui likti namuose. Tokia galimybė yra.

Gyvenimo draugai

Vieniši pagyvenę žmonės apsigyveno kartu. Iš kitos seniūnijos vyras atsikraustė į moters namus. Kartu pragyveno apie 15 metų, bet susituokę nebuvo. Netvarkė juridiškai ir turto. Vaikų neturėjo, kitų paveldėtojų taip pat nebuvo. Prieš penketą metų mirus gyvenimo draugei, vyriškis liko toliau gyventi jų namuose, kuriuos jis laikė ir savais. Taip ramiai sau ir gyveno penketą metų, kol vieną dieną į duris pasibeldė nepažįstamieji...

Namas bus parduotas aukcione

Atvykėliai prisistatė Turto banko darbuotojaisir pranešė, kad senukas turės išsikraustyti iš šio namo, nes gyvena čia neteisėtai. Anot jų, tai, kad žmogus gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą apie 20 metų, nuosavybės teisių jam nesuteikia. Nelaukti „svečiai“ pranešė, kad bus skelbiamas namo pardavimo aukcionas. Iki to laiko jis turės išsikelti iš namo. Daiktus galės pasiimti...

85 metų vyriškį ištiko šokas. Būdamas tokios būsenos dar, sako, ir kažką pasirašė, o ką, tai ir pats nežino. Viena, ką sugebėjo pasakyti nuskubėjęs pas kaimynę, tai kad jį išvaro iš namų. Atvykėliai minėjo kažkokias skolas, bet senukas tvirtino, kad niekam neskolingas, už visas paslaugas tvarkingai moka. Ir tai tikrai tiesa – vyras niekam neskolingas, bet, pasirodo, skola „kapsi“ ne jam...

Situacija išties sudėtinga, bet, kaip sakė mus konsultavęs teisininkas, ne beviltiška. Tiek laiko gyvendamas name, vyras turbūt ženkliai prisidėjo prie turto išlaikymo ir galbūt pagerinimo. Teisme su liudininkų pagalba tai įmanoma įrodyti. Juolab, kad velionė neturi paveldėtojų – niekas nereiškia pretenzijų į namą.

Deja. Pasirodo, kai nėra tiesioginių paveldėtojų, atsiranda dar vienas paveldėtojas – valstybė. Jos vardu, pasiremiant įstatymu, senas žmogus gali tapti benamiu.

Kaip gyvenamasir prižiūrimas namas atsidūrė Turto banke? Su tokiu klausimu kreipiausi į Turto banką. Ir štai kas paaiškėjo.

Turto banko komentaras

Jūsų minimas turtas yra priskirtas paveldėtam. Šiuo atveju Turto bankas gavo pranešimą iš VMI apie galimai nepaveldėtą turtą ir susidariusią skolą. Surinkus reikalingą informaciją bei dokumentus, kreipėmės į Švenčionių rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Valstybei atstovauja Turto bankas, kuris taip pat atsako ir už palikėjo/ų skolas, neviršijančias paveldėto turto vertės.

Paprastai, valstybė paveldi ne tik palikėjų turtą bet ir įsipareigojimus, t. y. ir skolas, kurios yra susidariusios iki palikėjų mirties (skolos už teiktas komunalines paslaugas, kreditai, paskolos, sutartiniai įsipareigojimai ir kt.). Būna taip, kad Turto bankui jau perėmus valstybės vardu paveldėtą turtą, atsiranda paveldėtojai, kuriems teismo keliu turtas gali būti sugrąžintas. Tokiu atveju, paveldėtojai turi padengti visas Turto banko patirtas išlaidas, susijusias su grąžinamu turtu (paveldėjimas, registravimas, skolos, komunalinės paslaugos ir kt.).

Taigi šiuo atveju, Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarui išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Turto banko darbuotojai nuvyko į turto apžiūrą, kurios metu ir sužinojo, kad šiame name yra faktinis gyventojas, kuris neturėjo jokių dokumentų, pagrindžiančių jo teisę į turtą, nebuvo įteisinti ir santykiai su namo šeimininke, nebuvo testamento ar kokių kitų dokumentų, galinčių pagrįsti jo teisę į turtą. Gyvenamosios vietos deklaracija nepagrindžia teisių į turtą, o Turto bankas, ruošdamas dokumentus dėl palikimo perėjimo valstybei, tikrina ir renka duomenis tik apie palikėjus ir jų turtą.

Paveldėtas gyvenamosios paskirties turtas, sutvarkius reikiamus dokumentus, dažniausiai yra parduodamas aukcione. Taigi ir šiuo atveju Turto banko darbuotojai informavo jūsų minimą asmenį apie tai, kad šiuo metu turtas priklauso valstybei ir ateityje jis bus parduodamas. Norime užtikrinti, kad niekas neskubina šio žmogaus, kuo greičiau išsikelti iš būsto, jam paaiškinta situacija ir suteikta visa informacija. Jam bus pateiktas šio būsto nuomos pasiūlymas. Nuomotis būstą jis galės iki tol, kol šis objektas bus įtrauktas į parduodamų objektų sąrašą. Tai planuojama padaryti kitais metais. Vėliau jis, žinoma, galės dalyvauti aukcione ir įsigyti šį turtą. Visi Turto banko skelbiami aukcionai yra vieši ir visiems prieinami. Jei asmuo neturi galimybių nuomotis šio turto, tokiu atveju, rugpjūtį jis turės išsikelti.

Taip pat būtų galimybė šiam žmogui kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo arba savivaldybė galėtų kreiptis į Turto banką dėl šio objekto perėmimo socialinio būsto reikmėms.

Deja, bet tenka pripažinti, kad tokie atvejai sykis nuo sykio pasitaiko, kuomet žmonės gyvena būste, kurio dokumentų nėra susitvarkę, ir jis pereina valstybės nuosavybėn. Dažniausiai daugelis pasinaudoja Turto banko pasiūlymu laikinai nuomotis tokį turtą, o vėliau jį įsigyja aukcione arba susiranda kitą vietą gyventi.

Dėl paties turto perėjimo valstybei. VMI tik pateikė pranešimą Turto bankui apie galimai nepaveldėtą turtą, o paveldėjimo procesą teisės aktų numatyta tvarka iniciavo Turto bankas.

Vienintelis mokestis, kuris galėjo būti priskaičiuojamas mirusiai šeimininkei – žemės mokestis. Kokia tai buvo suma ir kaip buvo siunčiami pranešimai savininkei, VMI neatsakė, remdamasi Asmens duomenų apsaugos įstatymu, bet atsiuntė bendrą išaiškinimą.

VMI pateikė atsakymą:

Mirus asmeniui, turėjusiam mokestinę nepriemoką, jo turėtos skolos pereina tam asmeniui / asmenims, kuris / kurie priims palikimą. Tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis. Asmenys, kurie gali būti įpėdiniais, nurodyti CK 5.5 straipsnyje. Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Tačiau, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Šiuo atveju, minimas turtas buvo valstybės paveldėtas.

Tokiu atveju, kai gyventojas, kuris turi mokesčių skolą numiršta, tai jo skolos pereina asmeniui (-ims) tik tuo atveju, kai asmuo (-ys) sutinka priimti mirusiojo palikimą, o jei paveldėtojų nėra – valstybei. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo.

Kai valstybė kartu su turtu paveldi ir gyventojo skolą, ji gali būti padengiama realizavus paveldėtą turtą. Nuo 2015 m. valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą administruoja Turto bankas, todėl tokiu atveju, kai po mirties lieka neapmokėtos skolos, VMI kreipiasi į Turto banką dėl galimybės jas padengti realizavus paveldėtą turtą.

Visi teisūs, viskas teisėta...

Prisipažinsiu, išgirdusi šią istoriją, pirmiausia pagalvojau apie sukčius, todėl ėmiausi tikrinti vizitinę kortelę, kurią senukui paliko netikėti „svečiai“. Kai paaiškėjo, kad tai tikrai darbuotojai, nebežinojau, ką galvoti. Po įstaigų atstovų komentarų rankos nusvyra – pasirodo, jie teisūs, viskas teisėta. O kaip gi žmoniškumas? Valstybinių įstaigų atstovai savo komentaruose pateikė net kelias išeitis, bet ar jos prieinamos senam žmogui?

Irena PAULIUKEVIČIENĖ