Kai pas mus nebuvo modernių skalbimo mašinų, pagrindinė „skalbimo mašina“ buvo metalinė gofruota lenta arba dažnai tiesiog tarka vadinama. Dabar tai jau muziejinė relikvija, bet Švenčionių rajone galima rasti tos atgyvenusios skalbimo lentos prototipą. Tai kelias nuo Raudonės iki Rėkučių ir dar toliau. Nors apie tai jau rašiau, bet sutiktų žmonių skundai ir dar vienas važiavimas, po kurio automobiliui reikia remonto, verčia rajono valdžiai ir kelininkams priminti, kad rajone yra ne tik asfaltuoti keliai.

Keliu nuo Raudonės į Rėkučius nei greitai, nei lėtai neįmanoma važiuoti. O juk vasara – kiek žmonių važiuoja tai Mindaugo laikus menančios gynybinės sienos fragmentų pamatyti, tai unikalaus Reškutėnų muziejaus aplankyti, tai nuo Lygumų apžvalgos bokšto pasidairyti. Beje, ir į šį kalną privažiavimas jau prastas: lietaus išplautos duobės – oho kokios! Pervažiavę tokiu keliu, vargu ar svečiai norės sugrįžti į „svetingą“ kraštą. Nekalbu apie žmones – jie puikiai sutinka atvykusius, o apie kelią, kuris sugadina visus įspūdžius. Gal rajono merui ir atsakingiems valdininkams vertėtų bent kartą per mėnesį atokesnes rajono vietas aplankyti, gal tada bus kitoks požiūris, nes dabar sunku net įsivaizduoti, kaip juos keiksnoja vietiniai žmonės, kuriems kasdien tenka tuo keliu važiuoti. Bet, kaip sakoma: „Sotus alkano neatjaučia“...

Algis JAKŠTAS