Iki gruodžio 31 dienos priimamos paraiškos gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“. „EIP“ – tai Europos inovacijų partnerystė, o ši priemonė skirta paskatinti ūkininkų, mokslininkų ir konsultantų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės ir miškų ūkių sektoriuose.

Tikslas – augalų kokybė

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR), bendradarbiaudami su UAB „ART21“ ir ūkininkais, įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.

Kaip sakė ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Ina Kalėdienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Šiam tikslui pasiekti, anot pašnekovės, buvo atlikti moksliniai tyrimai ir sukurta kompleksinė sistema, skirta augalininkystės produkcijos kokybės kontrolei. „Projekto rezultatų sklaidai buvo įsipareigota pademonstruoti efektyvią kompleksinę sistemą dvidešimtyje augalininkystės ūkių, suorganizuoti devynias lauko dienas pademonstruoti technikai, – pasakojo specialistė. – Specialiai taip pat buvo sukurta svetainė, kurioje pateikiama projekto metu sukurta kenksmingų organizmų kontrolės metodika, kurioje detaliai aprašomi neinvaziniai duomenų rinkimo metodai, jų apdorojimo principai ir kita informacinė sistema.“

Optimalus ūkininkavimas

Projekto partnerių UAB „ART21“ atstovas projekto koordinatorius Linas Didžiulevičius aiškino, jog šioje kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemoje yra naudojama spektrinė kamera, kuri montuojama prie drono. Anot pašnekovo, dronas skraidinamas virš pasėlio, po skrydžio apdorojamos nuotraukos – jos sujungiamos į vieną didelę nuotrauką, nes vienu metu yra daroma daug skirtingo atspalvio nuotraukų. Iš bendros nuotraukos penki atspalvių dokumentai (blue tif, red tif, infrared tif) keliami į specialią platformą lkvs.art21.lt, kur jie „prasukami“ per specialius algoritmus, ir galiausiai ant žemėlapio atsiduria visas skrydis, kuriame pažymėtos pažeistos, galimai pažeistos ir sveikos vietos. Pasak projektų koordinatoriaus, buvo tiriami laukai su keturiomis kultūromis: kviečiais, bulvėmis, serbentais ir obelys.

Kaip teigė L. Didžiulevičius, ši sistema leidžia ūkininkui efektyviau reaguoti ir išsaugoti jo auginamus pasėlius, nes ji fiksuoja kenkėjų pažeistus židinius. „Ūkininkas gali atitinkamai reaguoti ir efektyviai naudoti apsaugos priemones – vietas, kurios pažeistos stipriai, apdoroti intensyviau, mažiau pažeistas – mažiau, o nepažeistų visai nepurkšti, – aiškino pašnekovas. – Taip taupomos ne tik cheminės priemonės, bet ir laikas bei darbo jėgos resursai, kuriuos galima nukreipti kitur. Taip prisidedama ir prie dirvožemio bei gamtos išsaugojimo, gerosios agrarinės būklės, tvaraus ūkininkavimo.“

Paramos intensyvumas skiriasi

Paraiškos EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti teikiamos iki 2019 m. gruodžio 31 d. Paraiškos renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose padaliniuose. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 834 880 Eur paramos suma.

NMA priimamos tų EIP veiklos grupių paraiškos, kurių projektų galimybių studijos pateiktos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), jau yra patvirtintos ministerijos. EIP veiklos grupių galimybių studijos ŽŪM bus priimamos iki gruodžio 31 d.

Didžiausia paramos suma vienam EIP veiklos grupės projektui įgyvendinti – iki 200 000 Eur. Vertinant paraiškas taikomas skirtingas paramos intensyvumas atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas: EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo, projekto įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Projekto įgyvendinimo išlaidų – žemės ūkio ir miškų ūkio technikos (išskyrus priekabas ir puspriekabes) ir įrangos, susijusios su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, technologinių įrengimų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, kompiuterinės ir programinės įrangos, programavimo paslaugų – paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kokiuose sektoriuose projektas įgyvendinamas: įgyvendinant projektą gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, bus taikomas 70 proc. paramos intensyvumas, projektą įgyvendinant augalininkystės sektoriuje, taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Vykdant kitų, aukščiau nepaminėtų sektorių projektus, paramos intensyvumas negali viršyti KPP priemonėse, skirtose projektams tokiuose sektoriuose remti, nustatyto didžiausio paramos intensyvumo.