Savivaldybės pernai nepanaudojo beveik 141 milijono eurų, skirtų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms. Tuo tarpu Lietuva muša visus skurdo „rekordus“ - net ES vadovybė reiškia susirūpinimą. Skursta trečdalis modernia vadinamos šalies gyventojų. Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. Kyla klausimas, kaip savivaldybės įsigudrina tiek sutaupyti, jeigu šalyje toks šiurpinantis skurdo mastas? Išeitų, paprasčiausiai nemokėdamos pašalpų. Ne taip seniai, kai savivaldybės skirstė pašalpas ne savo galva, o griežtai pagal galiojančius įstatymus, to nebuvo. Dabar įstatymas lyg ir galioja, bet savivaldybėms leista savarankiškai spręsti, ar mokėti pašalpą, ar atimti iš ubago lazdą. Tiesa, atimti tos lazdos niekas neliepia, bet ir nedraudžia. Leista spręsti savarankiškai, dar pasitariant su vietos aktyvistais, ar varguolis nusipelno tos apgailėtinos pašalpos, kuri nesudaro net pusės sumos, kuri buvo įvardinta kaip reikalinga, kad žmogus badu nemirtų. Šiuo metu nustatytas Valstybės remiamų pajamų dydis 102 EUR – tiek sudaro didžiausia pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis neturi jokių pajamų. Jeigu šeimoje yra daugiau asmenų, jiems pašalpa dar mažinama 20-30 proc. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu apskaičiuotas minimalių poreikių dydis yra 238 Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis yra pabrėžęs, kad savivaldybės galėtų skirti ir didesnę paramą socialinei pašalpai ir kompensacijoms žmonėms, nes preliminariai visose Lietuvos savivaldybėse, kaip rodo ankstesnių mėnesių rezultatai, vėl lieka daug paramai skirtų  lėšų. Tiesiog niekam nereikia paramos?!.

2016 m. socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, buvo skirta 226,8 mln. eurų. Savivaldybės iš jų nepanaudojo 62,1 proc. (beveik 141 mln. eurų), o vėliau skyrė jas kitoms socialinėms reikmėms, 5,6 proc. lėšų apskritai liko nei panaudota, nei perskirstyta.

Nors tarptautinės organizacijos skambina pavojaus varpais dėl didelio skurstančiųjų skaičiaus ir didėjančios socialinės atskirties, vietose situacija nesikeičia. Šių metų  prognozės - savivaldybės vėl gali nepanaudoti vidutiniškai 61,8 proc. pašalpoms ir kompensacijoms skirtų lėšų. Tai -119 mln. eurų. Švenčionių rajone nepanaudotos lėšos sukasi apie milijoną.

Konstatavusi, kad Lietuvoje išbristi iš skurdo valstybė nepadeda, Seimo narė Dovilė Šakalienė, neseniai prisijungusi prie Socialdemokratų frakcijos Seime, siūlo tai keisti.

Nors trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena skurde, bet sisteminių priemonių skurdo mažinimui iki šiol nebuvo imamasi. Negana to, savivaldybės džiaugiasi gerėjančiais rodikliais ir sutaupytomis lėšomis! Skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai nemažėja, o atvirkščiai - jau siekia rekordines aukštumas nuo Lietuvos įstojimo į ES. Tiesiog absurdo teatras, bet tai vyksta realiame gyvenime.

Kaip pastebi Seimo narė D.Šakalienė, viena iš skausmingiausių problemų – nerimą keliantis Lietuvos gyventojų prasiskolinimas, vedantis į dar didesnį skurdą. Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įsiskolinimų turi kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Daugiau nei pusė jų turi dvi ir daugiau skolų. Deja, dabartinė skolų grąžinimo tvarka finansiškai žlugdo gyventojus ir nesudaro sąlygų iš jų išbristi. Seimo narė siūlo išeitį iš šio, atrodytų, užburto rato.

„Iki šiol dominavęs požiūris „patys kalti, nereikėjo prisidaryti skolų“ atvedė į aklavietę – į skurdą klimpstančių žmonių baudimas tik blogina padėtį, dešimtys tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje išmetami į socialinį užribį, tampa bedarbiais, prasigeria, žudosi, vietoje to, kad gautų reikalingą pagalbą. Keliant nerealius reikalavimus – didžiules išskaitas iš pajamų, neadekvačiai trumpus išsimokėjimo terminus – problema tik gilinama. Kaip rodo nevyriausybininkų fiksuojami atvejai, sužlugdyti žmogų labai lengva. Tad mums reikia realiai veikiančio pagalbos mechanizmo“, – konstatuoja pati daugelį metų nevyriausybiniame sektoriuje dirbusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Bendradarbiaudama su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu ir atsižvelgdama į 64 nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, Seimo narė pateikė aktualias Civilinio proceso kodekso pataisas, kurių priėmimas palengvintų į skolas įklimpusių skurstančiųjų padėtį. Tai: sumažinti išlaidas antstolių paslaugoms, leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau kaip 20 proc. iš darbo užmokesčio arba kitų pajamų, neviršijančių minimalios algos, stabdyti skolininko atskaitymus ligos ir reabilitacijos atveju, neleisti išieškoti skolos iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius, siūloma leisti išieškoti skolas tik iš pajamų, viršijančių realų minimalių vartojimo poreikių dydį vienam asmeniui - 238 eurus.

Seimo narė D. Šakalienė pažymi, kad dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms.

Dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1500 iki 3000 eurų. Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ