Mes turime 181 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4181
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17090
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:152365

„Nedelsk“ projekto įvertinimas – 3 savaičių viešnagė JAV

2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis Nr.83 (1130)

Spalio 8-29 dienomis Seimo narė Agnė Zuokienė dalyvavo JAV vykusiame daugiaregioniniame projekte „Krūties vėžio prevencija ir pagalbos sergantiesiems sistema“. Mokesčių mokėtojams ši Seimo narės išvyka nieko nekainavo, už viską sumokėjo renginio organizatoriai.

A.Zuokienė sakė, kad ši išvyka, nors ir ilga, bet yra labai svarbi: „Devynerius metus dirbu krūties vėžio prevencijos srityje. Tai didelis įvertinimas, kad esu pakviesta į šį renginį“. Projekto dalyviai ne tik klausėsi pranešimų, bet ir aplankė daug onkologijos centrų Vašingtone, Niujorke, Minesotoje ir kituose JAV miestuose. Šiame renginyje dalyvavo daugiau nei keturios dešimtys onkologijos specialistų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų daugiausia iš besivystančių šalių. Europiečių skaičius dalyvių sąraše nesiekia dešimties.

Dėka A.Zuokienės projekto „Nedelsk“, kurio visus 9 gyvavimo metus partneris yra „Švenčionių krašto“ laikraštis, ir į mūsų rajoną kasmet atvažiuoja Rožinio kaspino autobusėlis, kuriame moterys sužino reikalingos informacijos, pasimoko savityros ir pasikonsultuoja su gydytojais.

Šią 3 savaičių programą, kurią finansuoja JAV Valstybės departamentas, A.Zuokienė sakė vertinanti kaip didžiulį projekto „Nedelsk“ pasiekimą, nes tai vadinama „lyderių“ programa. Kaskart ji rengiama vis kita tema, šiais metais ji skirta krūties vėžiui. Šioje JAV Valstybės departamento programoje demokratijos tema 1994 metais dalyvavo ir mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Viešnagės JAV įspūdžiais ir iš ten pasivežta gerąja patirtimi Seimo narė Agnė Zuokienė dalinasi specialiai su „Švenčionių krašto“ skaitytojais.

 

Universalūs žodžiai įvairiomis kalbomis

Mano grupėje buvo žmonės iš 45 pasaulio šalių, todėl labai įdomu lyginti kiekvienos šalies patirtį. Didžiausias atradimas, kad daugybę dalykų mes vadiname tais pačiais žodžiais. Niekada nesekiau jokios šalies patirtimi, tačiau ne vienas pranešėjas pasakė žodžius, ir per mano odą nubėgo šiurpuliukai: „Dėl savęs ir dėl tų, kurie tau svarbūs, kuriuos tu myli“. Puikiai pamenu, kaip šis „Nedelsk“ šūkis gimė mums bediskutuojant prieš 9 metus. Visad buvau tikra, kad jis unikalus, o pasirodo - universalus. Lygiai taip pat, kaip mano mėgstamas posakis, jog turim stengtis dėl kiekvienos, kuri kažkam sesuo, kažkam mama, kažkam dukra. Ta pati mintis tik gal kiek kitais žodžiai taip pat nuskambėjo ne kartą. Viena onkologė pasakė, kad kova su vėžiu sėkminga, jei su ja kovoja komanda – pacientė, jos šeima ir gydytojas. Tai jau ne vienerius metus sako ir „Nedelsk“. Šie žodžiai skamba kiekviena kalba ir tai itin smagu girdėti.

 

Dviejų dalių pasaulio krūties žemėlapis

Kas 19 sekundžių pasaulyje diagnozuojamas naujas krūties vėžio atvejis, kas 76 sekundes moteris miršta nuo krūties vėžio. Kasmet 1 380 000 moterų suserga krūties vėžiu, kasmet tai 3,1 proc. daugiau nei pernai, nes visame pasaulyje gerėja diagnostika, tačiau tuo pačiu tai priklauso ir nuo to, kaip ir kur mes gyvename. Taigi vienoms šalims tikslas diagnozuoti kuo daugiau 0 ir 1-osios stadijos vėžio, todėl jos akcentuoja mamografiją, kurią siūlo moterims nuo 40 metų, vėžio žymenų testą ar net kompiuterinės tomografijos tyrimą, tuo tarpu kitų šalių tikslas savo statistiką iš vėlyvų stadijų pakreipti į ankstyvas. Tai šalys, kurios dar tik svajoja apie 0 stadiją, jų pagrindinis tikslas ne 3-ioji ar 4-oji stadija, o 2-oji, kai išgyvenimo rodikliai daugumai yra pozityvūs – daugiau nei 70 proc. Tokios šalys pabrėžia savigyros svarbą, tyrimus apčiuopa, echoskopu ir radus įtarimų – mamografu.

Kasmet pasaulyje miršta pusė milijono moterų nuo krūties vėžio. Daugumos šalių mirtingumas 100000 gyventojų yra labai panašus visame pasaulyje, tačiau dramatiškai skiriasi sergamumas. Tai reiškia, kad dalyje šalių miršta apie 20 proc. moterų iš visų, kam šita liga diagnozuojama (tai itin geras ir siektinas rodiklis, po kurio seks kitas iššūkis – 90 proc. išgyvenamumas), o kitose šalyse vos 20 proc. išgyvena. Tad pasaulio krūties žemėlapį galima būtų padalinti į dvi panašias dalis, tačiau su labai skirtingomis sąlygomis tiek ligą diagnozuoti, tiek ją gydyti.

 

Vėžys praryja 2-4 proc. viso pasaulio BVP

Dauguma ekonomistų mėgsta posakį, kad kiekvienas išleistas centas sveikatos išsaugojimui – tai ne išlaidos, tai – investicija. Vėžys „praryja“ 2-4 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu vėžio, kurio buvo galima išvengti (ar bent jau užleistos jo stadijos), gydymui kasmet išleidžiama 130 milijardų dolerių. Šiuos pinigus būtų galima sutaupyti, jei žmonės labiau rūpintųsi savo sveikata ir medicina galėtų pasiūlyti visiems visame pasaulyje vienodus (šiandien turimus geriausius) diagnostikos ir gydymo būdus. Tikėtina, kad brangūs medikamentai atpigs, kai daugiau šalių pacientų juos vartos. Taip nutiko su daugybe vakcinų, per 20 metų kaina nukrito 90 proc., kai jos tapo įperkamos ir besivystančioms šalims ar vis daugiau labdaros projektų buvo skiriama būtent vakcinų įsigijimui. Jei rytoj gero gydymo negaunančios krūties vėžiu jau sergančios moterys būtų pradėtos gydyti pažangiais būdais ir medikamentais, daugiau nei 100000 moterų būtų išplėštos iš mirties nagų jau per vienerius metus.

 

JAV vėžio kreivę suvaldė personalizuotas gydymas

Nors JAV ir senosios Europos Sąjungos šalys mums atrodo kaip pavyzdys, tačiau norėdamos suvaldyti vėžį šios šalys tyrimams, personalizuotam gydymui išleido itin dideles sumas. JAV tik nuo 2007-ųjų metų gali pasigirti suvaldžiusi mirtingumo kreivę (visų vėžio lokalizacijų), kuri nepaliaujamai kilo į viršų, ir tik nuo 2007-ųjų leidžiasi žemyn. Didžiausia pasaulio problema – plaučių vėžys, antroje vietoje tarp moterų – krūties, tarp vyrų – prostatos vėžiai. Vėžys – prieš kurį reiktų sutelkti visus ginklus, įvardintas prieš 40 metų. Per tą laiką gerokai pasistūmėta į priekį, tiek nustatant ligą vis ankstesnėje stadijoje, tiek pradėjus gydyti ne vienodais metodais, o galvojant apie kiekvieną pacientą atskirai. Ši pastarųjų 20 metų patirtis padėjo išvengti tūkstančių mirčių ir būtent to šiandien labiausiai reikia Lietuvai.

 

Lėšas reikėtų skirti „rakto“ paieškoms

Mokslininkai nustatė, jog beveik lygiai tokios pačios, pvz., mamografijos nuotraukos, rodančios krūties vėžį, gali būti sietinos visai su skirtingomis priežastimis ir iš šono atrodantį visai tokį patį vėžį reikia gydyti visai skirtingais medikamentais. Todėl pirmiausia reikia ieškoti „rakto“, kuris atrakintų būtent to paciento duris, kuriomis užsitvėręs vėžys. Panacėja ir išsigelbėjimu šiuo metu vadinamas medikamentas „Herceptinas“ tik 6 procentais sumažina mirtingumą per 5 metus, nes daugybė jį vartojančių moterų išgyventų ir jo nevartodamos (ir tai statistika tik tų moterų, kurių Her faktorius yra teigiamas, nevertinant paklaidos, kuri dar labiau sumenkintų šio medikamento poveikį, jei būtų įtrauktos moterys, kurios vartoja šį vaistą besitikėdamos pasveikti, nors jų Her faktorius yra neigiamas). Galima įsivaizduoti, kiek pinigų išmetama į balą, kai brangiausius medikamentus vartoja moterys, kurioms visai to nereikia? Žymiai racionaliau būtų skirti pinigus to asmeninio „rakto“ paieškoms ir atrasti tinkamiausią vaistą.

 

Ką artimiausiu metu teks pataisyti vadovėliuose apie krūties vėžį?

Kasdien JAV teko susitikti su žmonėmis, priimančiais sprendimus, kurie įtakoja ne tik JAV, bet ir visą pasaulį, taip pat mokslininkais, kurių atradimai tampa vadovėlinėmis tiesomis. Ką artimiausiu metu teks pataisyti vadovėliuose apie krūties vėžį?

Mirtingumas nuo krūties vėžio sietinas ir su pajamomis. Turinčios didesnes pajamas miršta 2 kartus rečiau nei gyvenančios skurdžiai ar vos suduriančios galą su galu.

Braukiamas anksčiau rizikos faktoriumi minėtas kontraceptinių tablečių vartojimas daugiau nei 10 metų.

Žindyti turi visos, kas gali, galvodamos ne apie krūties vėžį, o apie savo vaiką. Tai tikrai nepakenks ir tai minima kaip mažinantis riziką veiksnys, kaip ir vaikai - kuo jų daugiau, tuo rizika mažesnė. Pagimdžiusios 5 vaikus moterys 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu nei turinčios tik 1 vaiką. Riziką mažina daugybė dalykų, pvz., ankstyva menopauzė. Tarkim, jei natūraliai ar dirbtinai ji iššaukta 30-metei – jos rizika susirgti krūties vėžiu – labai maža, tačiau nepatartina imtis tokių drastiškų ir organizmą žalojančių priemonių vien tik tam, kad būtų išvengta krūties vėžio.

Pakaitinė hormonų terapija, anot JAV mokslininkų – itin reikšmingas rizikos veiksnys, nes moterys virš 50 metų itin jautrios bet kokiai papildomų estrogenų dozei. Ištyrus tikrai didelę grupę moterų – 74000 – paaiškėjo, kad 23 proc. mažiau krūties vėžiu susirgo iš tų, kurios nutraukė ar nenaudojo išvis pakaitinės hormonų terapijos. Tai tikrai daug.

Paveldimumas kaip rizikos veiksnys – svarbus, tačiau jis akcentuojamas tik 3 atvejais – jei moteris turi žydiško kraujo, nes jų bendruomenė labai uždara; jei moters mamai krūties vėžys buvo diagnozuotas iki 40 metų; jei šeimoje buvo daugiau nei 3 krūties vėžiu sirgusios artimiausios giminaitės (mama, tetos, močiutės, seserys).

Labai svarbu, kad besiformuojančios (iki 20 metų amžiaus) krūtys nebūtų pažeistos radiacijos, nes tai palieka neišnykstančius ženklus ir padidina riziką subrendus susirgti krūties vėžiu.

 

Pačios moterys kaltina stresą ir įtampą

Iš mano sutiktų šimtų moterų, kurios susirgo krūties vėžiu, didžioji dauguma perkračiusios savo gyvenimą negalėjo sau pritaikyti kurio nors iš rizikos veiksnių. Kiek „Nedelsk“ savo knygelėse aprašė moterų istorijų, į kurių klausimą: „Kodėl aš?“, yra vienas bendras atsakymas – stresas. Kiek JAV teko kalbėtis su krūties vėžį nugalėjusiomis moterimis, visos kaip pagrindinę priežastį nurodo įtampą.

 

Amerikoje moterims padeda paciento navigatoriai

Nors šiandien kalbėti apie vėžį nėra tabu, tačiau net Amerikoje, kas antra susirgusi jaučia baimę ir pirmomis dienomis nenori pasikalbėti apie ligą net su artimiausiais draugais. Todėl visai neseniai dauguma ligoninių įsteigė paciento navigatoriaus (palydovo) pareigybes. Tai specialiai apmokytos slaugės, kurios iš dalies kuriam laikui perima pacientės rūpesčius, klausdamos, ar yra žmogus, kuris pasirūpins pacientės vaikais, galbūt slaugomais tėvais, gyvūnais ar gėlėmis, kol ji bus ligoninėje, ar moteris galės nusipirkti jai skirtus medikamentus, jei jų nepadengia draudimas, sumokėti už papildomus tyrimus, ar jai nereikia psichologo pagalbos, ar ji norėtų, kad gydytojai daugiau apie jos ligą papasakotų artimiesiems, ar ji pati turi pakankamai žinių priimti sprendimus dėl savo ligos – ar žino, kad operacijos metu krūtis gali būti pašalinta, tačiau ir tuo pačiu metu atstatyta, ar ji žino apie gydymą spinduline, hormonų bei chemoterapija? Paciento navigatorius ne tik lydi pacientę nuo jos ligos pradžios, ieško socialinių darbuotojų ar savanorių, kurie padėtų jos namiškiams, jei reikalinga jų pagalba, ieško fondų, kurie padengtų jos gydymą, jei ji negali to padaryti pati, bet ir suteikia visą informaciją ir stebi dar 5 metus pacientę po ligos, kviesdami papildomiems tyrimams bei gydymo kursams. Tai dar viena šiuo metu Lietuvoje esanti spraga, kurią būtina kuo greičiau užpildyti.

Agnė ZUOKIENĖ
Seimo narė