Mes turime 255 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:374
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4718
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:46485

Laikas sodinti mišką

2015 m. balandžio 1 d., trečiadienis, Nr.27 (1460)

Primename, kad miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir saugoti juos nuo gaisrų, miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis. Miško atkūrimo privalomumas reglamentuojamas Miškų įstatyme, o atkūrimo bei įveisimo būdai, metodai ir reikalavimai atliekamiems darbams nustatyti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose. Miško atkūrimo būdas parenkamas prieš medyno iškirtimą ir yra nurodytas miškotvarkos projekte. Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus.

Aukščiau minėtuose teisės aktuose yra nustatyta, kad želdintose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Miško atkūrimo tikslas – užtikrinti nepertraukiamą miško gamtosauginę funkciją, vertingos medienos auginimą, miško produkcijos gavimą bei išauginti našius, ūkiškai vertingus miškus. Miškas atkuriamas šiais būdais – tai paliekant sklypą savaiminiam žėlimui (miško atsikūrimas be žmogaus pagalbos) arba miško sklypą želdinant (miško atkūrimas sodinant sodmenis). Nors miško atkūrimo darbai trunka trumpą laikotarpį, jiems pasiruošti reikia iš anksto ne tik užsakant sodinukus, bet ir paruošiant miško žemę kirtavietėse. Tai specialia technika reikia padaryti dar vasarą, ir dirvą paruošus vagomis, aikštelėmis ar juostomis laukti pavasario. Dirva gali būti neruošiama, kai miško želdiniai sodinami užmirkusių, pelkinių nenusausintų augaviečių sklypuose, 200 ir statesniuose šlaituose, sodinant sodmenis su apribota šaknų sistema. Pavasarį pradėti sodinti reikia tada, kai išeina pašalas, o dirva būna drėgna ir baigti reikėtų pradėjus sprogti medžių pumpurams. Mišką sodinti galima ir rudenį, tačiau rekomenduojama darbus vykdyti pavasarį, nes tuomet palankiausios sąlygos pasodintam medžiui prigyti. Paruošiant želdavietę ar želvietę miškui želdinti ar želti, nustatomas jos plotas ir, atsižvelgiant į jos sąlygas, nuleidžiamas paviršinis vanduo, pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos. Įveisiant mišką, želdavietės ar želvietės ribos kampuose turi būti pažymėtos stulpeliais. Sodinant mišką sodmenys parenkami pagal augavietę ir tikslinę želdinių paskirtį. Sodinukų tankumas ir išdėstymas priklauso nuo medžių rūšies, augavietės sąlygų, tikslinės želdinių paskirties, sodmenų tipo, mišrinimo ypatumų. Miškas laikomas atkurtu kai medelių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, ne mažesnis kaip: pušies 2,5 tūkst. vnt/ha (pelkinėse augimvietėse 0,5-1,2 tūkst. vnt/ha), eglės, klevo, uosio 1,6 tūkst. vnt/ha, ąžuolo 1,8 tūkst. vnt/ha, liepos, beržo, juodalksnio, baltalksnio 1,5 tūkst. vnt/ha.

Miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi kol susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų) : t.y. atliekami priežiūros darbai – šalinama stelbianti žolinė augalija, stelbiantys medžiai ir krūmai, taikomos apsaugos priemonės nuo pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų. Miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami, kai jie sklype auga netolygiai ir (ar) juose augančių gyvybingų medžių ir krūmų rūšių tankis neatitinka nuostatų reikalavimuose nurodyto tankio.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda už miško neatkūrimą per Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo nustatytus terminus siekia proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir pareigūnams – po keturis šimtus trisdešimt keturis eurus.

Išauginti tvarius ir našius medynus galima sodinant tik aiškios selekcinės kilmės sodmenis, kurių įsigyti galima valstybiniuose medelynuose.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio inf.