Įžengėme į vieną reikšmingiausių krikščioniškų švenčių – šv. Kalėdų – laukimo etapą. Miestų ir miestelių aikštėse šviečia eglės – vienur tikros, kitur dirbtinės. Šviesos daug, bet ar daug jos mūsų širdyse, žino tik kiekvienas žmogus. Artėja į pabaigą ir Advento laikas. Ir nors gyvename tamsiausią metų laikotarpį, kai dienos ilgumas – vos virš 7 valandų, kai niūrią dieną skęsti pilkoje migloje, o saulę gamta labai jau šykščiai dozuoja, visoje toje pilkumoje lyg žiburėlis toli tamsoje šviečia šv. Kalėdų ir Kūčių vakaro laukimas. Man asmeniškai vaikystėje buvo labai svarbus Kūčių vakaras, laukimas tos akimirkos, kai tėvas atnešdavo šieno, padėdavo jį ant stalo, mama užklodavo balta linine pačios austa staltiese ir su teta sudėliodavo 12 patiekalų. Po to susėsdavome prie stalo, tėvai sukalbėdavo maldas ir tėvas padalindavo kalėdaičius... Ryte su broliu skubėdavome ieškoti dovanų. Dažniausiai tai būdavo riešutai, tėvo miške surinkti, ir vienas kitas saldainis. Prabangos nebuvo, nebuvo dovanų kalnų, bet ir nereikėjo...

„Švenčionių kraštas“ - mūsų laikraštis. Jo kūrėjai stengėsi nepamiršti nei senų, nei jaunų. Jo skiltyse gilią gyvenimo vagą išarę žmonės pasakodavo apie savo gyvenimo vingius, o jauni, iškovoję pergales įvairiose varžybose ir čempionatuose, ragindavo kitus jaunuolius prisidėti prie mūsų rajono ir miestelio garbės kėlimo. Mūsų laikraščio puslapiuose „gaudavo į kuprą“ ir valdininkai, kažką nevykusiai padarę, ar nepadarę, nors turėję padaryti.

Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios choristų vardu dėkojame „Švenčionių krašto“ laikraščio redakcijos kolektyvuiuž Jūsų laiką, skirtą kiekvienam iš mūsų, už gebėjimą prakalbinti pačius įvairiausius žmones, už visada surastus tinkamus žodžius, rašant apie svarbiausias, jautriausias, linksmiausias, įdomiausias, prasmingiausias mūsų gyvenimo akimirkas.

Kokia tamsa žemėje ir danguj... O oras, ir tas pilkas, nors jis neturėtų būti toks...

Nuo vasaros vidurio jis kalendoriuje rašė, kada prašvinta diena; vakaro niekaip nesuprasi, tad ir žymėtis to nereikia. Taigi, šviesos minutės ir valandos byrėjo kaip krituolės žvaigždelės, jų vieton stodavo tamsa ir niūki pilkuma. O dabar...

Pagal Matą 1,18-24

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toks. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.

„Visiems, kurie kartoja, kad ES silpna, griūna, aiškiai sakau: užteks kartoti Rusijos propagandos pasakojimus. Taip, ES turi ekonominių, politinių, socialinių problemų, jų bus ir ateityje (pasakykit, kas jų neturi, gal agresorė Rusija?), bet ES keičiasi.

Šie metai parodė, kad ES gali priimti sprendimus dėl savo ateities. Pirmiausia, gynybos ir saugumo srityje. Vis dėlto nevalia užmiršti, kad ne mažiau svarbus yra ir socialinis europiečių saugumas“, - teigia Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ.

Per ilgą gyvenimą buvo daugybė įvairiausių susitikimų: vieni seniai pasimiršo, kitų tik fragmentai išliko, o trečių iki šiol pamiršti negaliu. Nedaug tokių, bet buvo. Ypač vienas. Gal todėl, kad panašių į jį nebuvo iki to laiko ir tik vienas – po to. Ir nesvarbu, kad praėjo daugiau nei dešimt metų, bet visos pokalbio detalės dar nepamirštos, sunkios ligos patele gulinčios moters veidas – irgi...

Aukščiausių rajono politinių veikėjų „čekiukai“ vis dar neišslaptinti. Kantrybės – A.Tapinas ryžtingai pažadėjo, kad visi biudžeto pinigus gvelbę politikai bus išskaidrinti.

Kol kas mūsų rajone tiesos valanda išmušė tik trims piktnaudžiautojams tarybos nario išmokomis. Visi trys piktnaudžiautojai – valdančiosios partijos „Laisvė ir teisingumas“ (liberalai) nariai. Prašomos priteisti sumos – įspūdingos! Kitų savivaldybių piktnaudžiautojams net žadą atėmė. Jų sumos dažniausiai – keli tūkstantėliai.

Žmonės visai suįžūlėjo. Kažkam pasirodė, kad Saulė šviečia per daug skaisčiai. Ruošiasi „kažką“ daryti, kad tiek spindulių nepasiektų Žemės paviršiaus. 2026 metais planuojama atlikti pirmuosius „lauko“ bandymus – virš debesų paskleisti smulkias, saulės spindulius atspindinčias, daleles. Esą, jei vulkanų išsiveržimai sumažina Žemės paviršiaus temperatūrą, tai kodėl nepabandžius padaryti kažko panašaus. Bet štai prieš kokį mėnesį skaičiau, kad mikroplastiko dalelių jau randama net žmogaus smegenyse ir net dar kai kur daugiau. Ir tai labai pavojinga. Kadaise kažkas kosmose išgarino natrio debesį. Tiesa, tas gražiai išsisklaidė, o pasaulio mokslininkai į jį įdėmiai spoksojo ir tyrinėjo visokiausiais prietaisais. Kitą kartą taipogi kosmose išbėrė kažkokias metalines adatas. Lyg meteorų maža būtų. Tokia adata kiaurai „prasiūtų“ palydovą, o tas nė nespėtų žagtelti. Bet tuomet apie Žemę skraidė ne tiek daug tų palydovų. Iki šių dienų tos adatos greičiausiai jau visos sudegė atmosferoje. Jau nekalbu, kad atominių bombų sprogdinimo dulkės Žemę apskrisdavo po kelis kartus, kol galop „patręšdavo“ mūsų planetą.

Giedrais gruodžio vakarais danguje žibėjo daugybė žvaigždžių. Kai kuriuos įspūdingus reginius dar galime spėti pamatyti

Planetas atstovaus Jupiteris ir Saturnas

Saturnas iškart po saulėlydžio bus matomas neaukštai palei pietų horizontą „kabančiame“ blausiame Vandenio žvaigždyne, ties Vandenio ir Žuvų žvaigždynų sandūra. Gruodžio 26-27 d. pro Saturną praslinks Mėnulio pusmėnulis.