Mes turime 410 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2900
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19101
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95131
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Apie kūrybą, šiaudus ir žmogaus gerumą

2012 m. rugsėjo 19 d. trečiadienis Nr.71 (1214)

Švenčionių kraštas žavus ne tik nuostabia gamta: čia gyvenantys ir dirbantys žmonės geba suprasti, padėti vieni kitiems. Prieš dvylika metų atradus Vidutinės kaimą, nepaliauju gyvenimu ten atsidžiaugti lig šiol; ir yra dėl ko. Mano amatas keistas gal kam atrodo: kiekvieną rudenį suburiu grupę menininkų ir iš medžio bei šiaudų dirbame didžiules skulptūras, kurias išstatome matomiausiose Vilniaus vietose, o po dienos, ar kelių paverčiame ugnies skulptūromis, visa tai palydėdami specialiai sukurta muzika, eilėmis. Į šiuos renginius susirenka daugybė žmonių, mūsų projektai rodyti užsienyje. Tiems darbams sukurti reikia daug ir geros kokybės šiaudų. Iš kur jų gauti? Rūpinausi aš ir mano kūrybinė grupė.

Vaclovas Gabrinovičius atsirado lyg netyčia: galiu padėti - sako, pinigų mokėti nereikės ir iki Vilniaus nuvešiu. Taip šiaudais buvom aprūpinti daug kartų. Ūkininko Gabrinovičiaus šiaudai geltoni, švarūs, mat laukai gerai prižiūrėti, technika tvarkinga. O draugiškas Vaclovo požiūris į kultūrą, įvairius renginius kuriantiems žmonėms yra pats brangiausias turtas, nes ne tik materialinė, o ir moralinė parama mums, kūrėjams itin svarbi: pasijutome reikalingi, suprasti ir saugūs. Žinojome, kad yra galimybė savo užsibrėžtus tikslus pasiekti, iš tiesų taip ir įvyko: sukūrėme ugnies skulptūrų misterijas „Ten ir čia“, „Ugniniai Vilniaus vilkai“, „Dialogas su senąja Europa“, „Ugniniai Žalgirio eskizai“ . Ir šįmet iš jo mums duotų šiaudų gimė skulptūros, gražiai išstatytos Vilniaus Lukiškių aikštėje. Tai Mariaus Grušo „Šernas“, Kęstučio Musteikio „Grįžulo ratai“, Kazio Venslovo „Vilkė“ ir Ryto Jono Belevičiaus „Pramotė“. Rugsėjo 15 dieną, šeštadienį, 20 valandą jos virto ugninėmis, skendo folkroko grupės „Atalyja“ koncerto garsuose, pirotechnikos efektų sūkuriuose. Kad kuo daugiau švenčioniškių pamatytų, ką paprastas javo šiaudas gali, galvoju: kodėl gi Švenčionių krašte nepabandžius panašia kūryba užsiimti? Vietos bendruomenę pritrauktume, jaunimą suburtume, pasidarytume gražią rudens lygiadienio, ar kt. šventę: ko jau ko, šiaudų ūkininkas Vaclovas Gabrinovičius tikrai parūpins. Be to, Sariuose gyvena ilgus metus su mumis šiaudų skulptūras kuriantis Marius Grušas. Šis sumanus menininkas ir jo sūnus Gintautas ir šįmet Vilniaus šventei skulptūrą kūrė. Taigi turim stiprias vietos pajėgas. Ugnies skulptūrų reginius tiktų daryti atvirose, žemose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Ypač gražiai jos atrodo ant ežero vandens. Mąstykim, tebūna Švenčionių kraštas ugnies reginių kraštu, pritrauks svečių, turistų, atneš naudos.

Vaclovas Gabrinovičius ne vien šiaudais Vilniaus renginiams talkino. Ten, kur reikėjo, mašinas, techniką siuntė. Visų viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ menininkų vardu jam nuoširdžiai dėkoju.

Eglė PLIOPLIENĖ

Ugnies renginių kūrėja ir organizatorė

 
Reklaminis skydelis