Dovanas gauti visada malonu. Ir nesvarbu, kad dovana skirta ne tau asmeniškai, o bendruomenei. Gera sutikti gerų žmonių. Prieš kurį laiką atėjo į Pašaminės biblioteką Algis Steponas Matulionis ir paprašė vietos, kur galėtų pakabinti S.Pašaminės kaimo maketą. Žinoma, sutikau, o kai pamačiau patį maketą, supratau, kad ši dovana neįkainojama. Tai S.Pašaminės kaimas kolektyvizacijos pradžioje, kai dar buvo neišdraskytos sodybos, ūkiai. Svarbu ir tai, kad makete ne tik pavaizduotas buvusio S.Pašaminės kaimo sodybų išsidėstymas, bet ir surašytos jų šeimininkų pavardės. Tai jau istorija tapęs laikas. Sužinoję, kad bibliotekoje pakabintas S.Pašaminės kaimo maketas, žmonės ėjo vienas paskui kitą, apžiūrinėjo, nagrinėjo. Juk kai kurie gerai atsimena 1950 m. buvusią S.Pašaminę. Šis maketas – ne pirmas Algio Stepono Matulionio labdaringas darbas, įrašytas į S.Pašaminės istoriją. Jo rankomis padaryti du kryžiai: vienas buvusios bažnyčios vietoje, kitas – įvažiuojant į kaimą nuo Švenčionėlių pusės.

Pasak šių darbų autoriaus, jis yra ne pašaminiškis, o čia apsigyvenęs prieš 11 metų. Gerbiamo Algio Stepono Matulionio gyvenimas buvo nelengvas. Gimė ir kurį laiką su tėvais gyveno netoli Utenos esančiame Antakalnio kaime, bet 1946 m. sovietų valdžia dešimčiai metų į kalėjimą uždarė tėvą, po poros metų atėjo ir visos šeimos eilė. Motiną ištrėmė į Sibirą, 4 vaikai spėjo pasislėpti. Vaikai augo pas gimines išblaškyti po visą Lietuvą. Algis Steponas Matulionis su jaunėle seserimi gyveno Salake, čia vidurinę baigė, po to mokėsi žemės ūkio technikume. Jį baigęs, tęsė mokslus Kaune, Žemės ūkio akademijoje, kurią baigęs pradėjo dirbti konstruktoriumi Vilniaus Neries gamykloje. Darbas patiko – buvo kūrybinis. Tėvai į Lietuvą sugrįžo 1957 m. Prisimindamas vaikystę, A.S.Matulionis sako, visko buvo, nes svetimo ir pabarimas žeidžia labiau, negu tėvo diržas.

Prieš 11 metų įsigijęs su žmona sodybą Pašaminėje palengva įsijungė ir šio kaimo bendruomenės gyvenimą. Vėliau atėjo noras padaryti 1948-1950 m. S.Pašaminės maketą. Gerbiamas Matulionis sako, kad žmogus turi kažką palikti ateinančioms kartoms. Šis maketas primins S.Pašaminę tokią, kokia ji buvo 1948-1950 m.

Iš tiesų gera bendrauti su žmonėmis, kurie nori gero savo kraštui, ateina į biblioteką ne tik knygos pakeisti, bet ir pasidalinti mintimis. A.S.Matulionio padovanotas S.Pašaminės kaimo maketas – lyg žvilgsnis į praeitį.

Loreta JUSIENĖ