Mes turime 171 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1593
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4947
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:9179
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:126680

Dieviškoji Marijos šviesa, arba Labanorinės atlaidai

2022 m. rugsėjo 17 d.

 

Nubangavo, nuvilnijo šių metų Švč. Mergelės Marijos gimimui skirtų atlaidų aidas ne tik per gražią 500 metų sukaktį mininčią Labanoro parapiją, per artimiausias vietoves, bet ir per visą Lietuvą. Meldžiamasi buvo 4 dienas, bet aš pasirinkau baigiamąsias šv. Mišias, kurių metu meldėsi net 4 kunigai. Vilniaus arkikatedros administratorius kunigas Virginijus Česnulevičius, Molėtų dekanas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, monsinjoras Juozapas Čeberiokas ir Labanoro parapijos klebonas Jurgis Kazlauskas, o giedojo šv. Mišių metų grupė „Inmezzo“. Beje, ši grupė ir pasibaigus šv. Mišioms surengė puikų koncertą.

Kiekvieną kartą dalyvaudamas šv. Mišiose Labanoro bažnyčioje stebiuosi, kiek daug taurių žmonių veidų. Čia nėra to savotiško farso, kai ateinama ne melstis, o save parodyti... Pradėdamas aukoti šv. Mišias kunigas Virginijus Česnulevičius, kreipdamasis į gausiais susirinkusius tikinčiuosius, kalbėjo:

- Mes čia susirinkome ne tik ypatingoje šventėje Labanoro bažnyčioje, prie Marijos, švęsti Švč. Mergelės Marijos gimimą, atlaidus, bet ir prisiliesti prie 500 metų šios parapijos istorijos. Kviečiu prašyti Labanoro Dievo Motinos užtarimo savo gyvenimui, kad ji mus drąsintų, mokytų. Kaip Marija rūpinosi Jėzumi, ypatingai jį globojo, taip ji rūpinasi bažnyčia, bažnyčia, kuria esame mes kiekvienas. Meldžiuosi už jus visus, už visą bendruomenę, kad atsinaujintume Kristuje.

Neprailgo ir beveik 20 minučių trukęs pamokslas, nes jo metu kunigas Virginijus Česnulevičius kalbėjo apie tikėjimo svarbą mūsų gyvenime. Keletas citatų iš pamokslo: „Marijos gimimas nušviečia mus kaip švelni aušra. Jūs tikriausiai pastebite, kaip pirmieji aušros ženklai liudija apie artėjančią naują dieną, kad baigiasi nakties tamsa ir ateina šviesa. Marijos gimimas ir yra naujo gyvenimo su Kristumi besiartinanti ta diena. Marija, kaip tas spindesys, kuris skelbia naują dieną ir pabaigą nakties. Marijos gimimas leidžia mums pajusti meilės, švelnumo ir užuojautos iniciatyvą, kurią parodo mums pats Dievas. Dievas, kuris pasilenkė prie žmogaus, prie žmonijos, ir tai nėra tik kažkada buvę, tai yra ir šiandien. Dievas, kuris pasilenkė prie mūsų, kviečia į susitarimą, susikalbėjimą, draugystę, į tą draugystę, kurios niekas negali nutraukti. Marija mokėjo būti Dievo šviesos nešėja pasauliui, kaip atspindėti savo gyvenimu dieviškąją šviesą... Kiekvienas iš mūsų galim paklausi savęs, o ką aš atspindžiu. Geras klausimas, į kurį, manau, verta bandyti rasti atsakymą kiekvienam iš mūsų. Ką aš atspindžiu? Gėrį, blogį, veidmainystę? Klausimų daug, ir dažnas atsakymų į juos ieško maldoje. Svarbu, kad noras rasti tuos atsakymus būtų tikras...“

Dar viena citata iš kunigo Virginijaus Česnulevičiaus pamokslo: „Švęsdami 500 metų Labanoro parapijos sukaktį, prisimename ir tos parapijos istoriją. Gal kažkur yra įrašyta vyskupo, įkūrusio parapiją, pavardė, čia kunigavusių kunigų pavardės. Kiekvieno mūsų vardai mums pasako, kad kiekvienas mūsų turime nevaidinti Dievo. Mes nesam dievai, esam žmonės. Evangelijos istorijoje surašyti Kristaus genealogijos vardai mums liudija – kiekvienas esame reikalingi ir turim įnešti savo indėlį į bažnyčios, bendruomenės gyvenimą su savo tobulumais, silpnybėmis, mes esame reikalingi...“

Taip, mes kiekvienas gyvenam savo laiku savo gyvenimą. Ir klausydamas pamokslo žodžių, žiūrėdamas į taurius žmonių veidus, jaučiau šventumo aureolę, tvyrančią naujojoje Labanoro bažnyčioje, kurioje pasibaigus šv. Mišioms skambėjo „Inmezzo“ atliekami kūriniai.

Algis JAKŠTAS