Mes turime 148 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1536
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4890
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:9122
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:126680

Pro memoria. SAULĖ SADECKAITĖ

2022 m. rugsėjo 17 d.

1935-2022

 

,,Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, - nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti.‘‘

Vincas Mykolaitis-Putinas

 

2022 m. rugsėjo 7 d. netekome Saulės Sadeckaitės – išskirtinės asmenybės, ypač nusipelniusios Švenčionių krašto švietimui ir kultūrai.

Saulė Sadeckaitė gimė 1935 metų sausio 15 dieną Norulių kaime, netoli Druskininkų, policininko Petro Sadecko šeimoje. Gyvendama policininko šeimoje, mergaitė buvo pratinama būti pareiginga, punktuali, kantri. Ji atidžiai stebėjo supančią aplinką, gėrėjosi nuostabiu Nemuno pakrančių grožiu.

Sukakus šešeriems metams, buvo priimta į Lipliūnų pradinės mokyklos antrąją klasę. Baigusi pradinę, Saulė mokėsi Druskininkų vidurinėje mokykloje. Į mokyklą mergaitė kasdien eidavo 8 kilometrus. Brandos atestatą gavo 1953 metais.

Mokydamasi mokykloje, draugavo su būsimais kompozitoriais Algiu Bražinsku, Miku Suraučiumi. Lankėsi pas M .K .Čiurlionio giminaičius, tuomet gyvenusius Druskininkuose, ir godžiai klausėsi pasakojimų apie Kostuką. Draugystė su menui neabejingais žmonėmis ugdė Saulės pomėgį kūrybai, meilę dainai ir poezijai. Jau vidurinėje mokykloje Saulė prirašė tris storus sąsiuvinius eilėraščių. Deja, jie neišliko.

Baigusi vidurinę mokyklą, ji pasirinko studijas Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultete. Dainavo „Šviesos“ ansamblyje, fakulteto merginų ansamblyje, „Darbo rezervų“ chore. Priklausė studentų mokslo draugijai. Gavusi biologijos-chemijos-žemės ūkio pagrindų mokytojos diplomą, pradėjo dirbti Linkmenų vidurinėje mokykloje. Neatsiejama Saulės gyvenimo dalimi tapo meno saviveikla. Naujoji mokytoja Sadeckaitė įkūrė merginų ir vaikinų ansamblius, paruošė mokyklos jaunučių chorą rajono dainų šventei, į kurią atvykęs „Šviesos“ ansamblio vadovas K. Kruopis jos darbą įvertino labai gerai.

Po metų Saulė buvo paskirta Švenčionių miesto darbininkų vakarinės mokyklos direktore. Vakarinėje mokykloje organizavo tautinių ir pramoginių šokių kolektyvus, vokalinius ansamblius, skaitovų pasirodymus. Repeticijos vykdavo po pamokų, nuo 23 val. iki pirmos valandos nakties. 1965 m. pradėjo dirbti Cirkliškio žemės ūkio technikume (dabar Švenčionių profesinio rengimo centras). Dirbdama šioje mokymo įstaigoje, Saulė Sadeckaitė visą savo kūrybinę energiją, talentą ir jėgas atidavė jaunosios kartos ugdymui, pedagoginio darbo tobulinimui, kultūrinei veiklai. Jos idėjas, pasiūlymus, rekomendacijas ir kūrybinius sumanymus palankiai vertino tuometinės Žemės ūkio ministerijos specialistai ir žemės ūkio technikumų pedagogai. Ji subūrė ir sėkmingai vadovavo Mėžionių kaimo etnografiniam ansambliui. 1987 m. įkūrė moksleivių folklorinį ansamblį „Saulalė“. Jis greitai tapo žinomas ne tik mūsų rajone, bet ir šalyje. Mokytoja daug gražių ir prasmingų darbų padarė prasidėjus Atgimimui: rašė eilėraščius, kūrė jiems melodijas, organizavo patriotinius renginius. Jos sukurtos dainos buvo dainuojamos respublikos žemės ūkio mokyklų renginiuose. Dauguose vykusioje Respublikinėje žemės ūkio mokyklų šventėje mūsų mokytoja, stovėdama ant dirigento pakylos, pritariant Cirkliškio pučiamųjų orkestrui, dirigavo visų Lietuvos žemės ūkio mokyklų jungtiniam chorui, kuris atliko finalinę šventės dainą „Žemės vaikai“. Šios dainos žodžių ir melodijos autorė – Saulė Sadeckaitė.

Saulės kūrybinio darbo apogėjus buvo atrasta ir „Dainų dainelės“ konkursui paruošta Cirkliškio žemės ūkio mokyklos moksleivė Jurgita Lopetaitė, tapusi minėto konkurso laureate 1996 m. ir 1998 m.

1996 m. sausio mėnesį Saulė Švenčionyse subūrė literatų klubą „Versmė“. Literatai ją išrinko klubo pirmininke. 1997 m. suorganizavo rajono eiliuotojų almanacho „Branda“ išleidimą. „Versmės“ renginius pamėgo ne tik eiliuotojai, bet ir poezijos gerbėjai.

Saulės įvairiapusė kultūrinė veikla padėjo kurti gerą mūsų rajono įvaizdį respublikoje. Pasėta jos poezijos, įsimintinų melodijų, įtaigių renginių sėkla gražiai sudygo, džiugindama ištroškusias gėrio ir žmogiškos šilumos širdis.

Švenčionių savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos išleido kuklų, bet turiningą ir nuoširdų leidinį apie Saulę Sadeckaitę „Aš ateinu pas Jus savo širdies žodžiu“. Tai tik labai maža dalelytė to, ką chemijos mokytoja Saulė yra mums palikusi.

Kartais ji sakydavo: „Vaikai, atleiskit, kad aš taip skubu ir jus skubinu greičiau viską išmokti, man atrodo, kad aš kažko galiu nebesuspėti“.

Reiškiame gilią užuojautą Saulės Sadeckaitės artimiesiems ir visiems, pažinojusiems šią taurią, darbui ir menui atsidavusią Mokytoją, Poetę, Kultūros Veikėją. Saugosime buvimo kartu atmintį.

Švenčionių profesinio rengimo centro bendruomenė