Mes turime 92 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1318
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4672
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:8904
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:126680

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

2022 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs, kaip buvo šiek tiek anksčiau. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc.

Sumenkus pajamoms, galima atsisakyti pramogų, pietų restoranuose ar atostogų, bet maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – per metus, palyginti šių metų liepą su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pabrango dvigubai – 50,4 proc.

Maistas ir nealkoholiniai gėrimai liepą kainavo 29,9 proc. brangiau nei prieš metus. Kai kurie ant kasdienio stalo esantys maisto produktai brango rekordiškai, pavyzdžiui, bulvės ir atšaldyti bulvių gaminiai per metus brango 73 proc., pienas ir jo produktai, sūris bei kiaušiniai – 44,1 proc., miltai ir kiti grūdų produktai – 62,7 proc., paukštiena – 34 proc., daržovės – 35,8 proc. Su transportu susijusios prekes ir paslaugas brango 30,4 proc. 

Ekspertai gyventojams pataria jau dabar veržtis diržus ir per daug neišlaidauti, nes laukia rekordiškai brangus šildymo sezonas, o ir ženklų, kad artimiausiu metu kainos pradės kristi, nėra.

 

„MAISTO BANKO“ KOMENTARAS

 

Rudens laukia su nerimu

Vargstantiesiems padedančios labdaros ir paramos organizacijos su nerimu laukia rudens, nors jau dabar fiksuojamas gerokai išaugęs pagalbos prašančiųjų skaičius. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, kad, palyginti su praėjusiais metais, „Maisto banko“ paramą gaunančių žmonių skaičius išaugo 17 tūkst., neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių. Seniau rėmė 143 tūkst. asmenų, šiuo metu – beveik 170 tūkst.

Pasak „Maisto banko“ atstovės, visuomenėje vis dar gausu stereotipų, kad pagalbos prašytojai – tai tik veltėdžiai, nenorintys dirbti ir turintys priklausomybių. Bet realybė visai kitokia. Paramą gaunančių žmonių portretai ir istorijos labai skirtingos. Tiesa, daugumą jų yra palietusios nelaimės arba ligos. Dažnai pasitaiko net ir labai aukštų kompetencijų turinčių žmonių, kurie dėl ligų ar negalių yra apriboti, todėl negali dirbti visai arba negali dirbti visos darbo dienos, todėl jų pajamos labai mažos ir tenka kreiptis pagalbos.

 

Senkantys resursai

„Maisto bankas“ padeda ne tik skurstantiems tautiečiams, bet ir nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ukrainiečiams. Pasak M. Petronytės, labdaros organizacija šiuo metu Lietuvoje esantiems ukrainiečiams jau yra išdalijusi daugiau nei 90 tūkst. maisto paketų, taip pat 54 tūkst. 115 eurų vertės kortelių maisto produktams įsigyti. Pagalba maistu gabenama ir į pačią Ukrainą, ten skirtingus miestus pasiekė jau 40 vilkikų (beveik 700 tonų) paramos.

Pagalbos prašančių ukrainiečių pamažu vėl daugėja. Nemažai jų daliai nepavyko Lietuvoje susirasti darbo, mūsų šalyje taip pat daug mamų, kurios augina mažamečius vaikus ir dėl to negali dirbti. Ne paslaptis, kad dalis lietuvių, kurie neatlygintinai priėmė ukrainiečius į savo namus, jau prašo karo pabėgėlių mokėti nuomos mokestį ar susirasti kitą būstą.

Tačiau tam, kad „Maisto bankas“ galėtų padėti teokti paramą, reikalinga gerų žmonių pagalba – tiek aukojant pinigus ir maistą, tiek prisidedant savanoriavimu.  Deja, gerokai sumažėjo ir aukojimų, ir naujų savanorių.

Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento informacinį pranešimą