Mes turime 318 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1894
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12081
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88111
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pagrindinis Žanos Žilienės koziris kūryboje – darbštumas

2022 m. birželio 25 d.

Vienas mėgstamiausių Žanos Žilienės žanrų – gėlių piešimas.

 

Parašyti apie Žaną Žilienę pasiūlė Pašaminės kaimo klubo vedėja Dalė Basiūnienė, nes, pasak jos, Žana gyvena piešimu, tapyba. Susitarėm su Žana susitikti. Į susitikimą Žana atėjo ne tuščiomis, o su visa šūsnimi ką tik nutapytų paveikslų. Pasigirsiu – vieną jų ir aš gavau iš autorės dovanų.

Kas tai yra kūryba? Manau, kad kiekvienas kuriantis žmogus į šį klausimą atsakys kitaip, o štai žymus rusų biochemikas Vladimir Engelgardt yra pasakęs: „Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje.“ Taikliai pasakyta...

Mūsų pokalbis su Žana Žiliene prasidėjo nuo tradicinio klausimo:

- Žana, ar pati esi pašaminiškė, ar iš kitur gyvenimo vėjai atpūtė?

- Gimiau Zadvarninkuose, paskui tėvai išvažiavo dirbti į Latviją, o po to atsikėlėme į Pašaminę. Švenčionėliuose mokiausi antrojoje vidurinėje, o po to Cirkliškio technikume įgijau zootechnikės specialybę ir pradėjau dirbti Pašaminėje. Čia dabar Izidoriaus Balčiūno ūkyje dirbu ir dabar, - atsakydama į mano klausimą šyptelėjusi atsakė Žana Žilienė.

- Žana, o kada pradėjai piešti?

- Nuo vaikystės. Gal darželyje savaitiniame Latvijoje. Beje, gražiai piešė ir mano tėvas, jo bloknotuose matydavau nupieštas bažnyčias, kitus pastatus. Tetos dukra irgi gražiai pastatus piešia. Matyt, noras piešti yra genuose. Piešti galėjo ir mano broliai, ir seserys, bet pritingėjo, tai aš jiems nupiešdavau... – šyptelėjusi sako Žana.

- Žana, kuo tau patinka piešimas, tapyba? Kaip gimsta siužetai?

- Dažnai piešiu gėles. Nors patinka visos gėlės, bet labiausiai – ramunės. Tapau spontaniškai ir greitai. Žinoma, vėliau kai ką reikia pataisyti, šešėlius nupiešti. Būna ir taip, kad jei paveikslas nepatinka, jį uždažau ir kitą siužetą ant viršaus nutapau, nes medžiagos brangios. Nei piešimo, nei tapybos mokytis neteko. Esu savamokslė, o kai daug piešiu, tai ir įgūdžiai atsiranda. Kažkiek žinių gavau lankydama piešimo būrelį čia, Pašaminės kaimo klube, kur mus mokė Miroslava. Siužetai paveikslams ateina įvairiai. Kartais interpretuoju matytą piešinį, kartais tiesiog lyg iš niekur gimsta siužetas. Imi tapai, o paskui žiūri, kad visai neblogai gavosi. Mėgstu žiūrėti piešinius, paveikslus Facebook‘e ir ne tik, o natūralių vaizdų su gėlėmis pilna aplink namus – tik imk ir piešk.

- Ar tavo piešiniai, jų siužetai priklauso nuo nuotaikos?

- Kai nuotaika prasta – nepiešiu, o kai yra noras piešti, atsisėdu ir piešiu. Pažįstami dažnai manęs klausia, kada spėju nupiešti. Atsakymas dažniausia būna – prieš miegą, ypač ilgais vėlyvo rudens ir žiemos vakarais. Temsta anksti, va, tada ir geriausias laikas piešti, tapyti. Šeimos nariai mane supranta. Beje, anksčiau ir vyras piešdavo, sūnus neblogai piešdavo, dukra lankė piešimą. Man piešimas padeda atsipalaiduoti... – baigdama mūsų pokalbį sako Žana Žilienė. Paskui vartydami jos atsineštus šviežiai nutapytus paveikslus aptariame vieną ar kitą siužetą. Atsisveikindamas Žanai palinkiu ir toliau piešti, tapyti ir savo paveikslais džiuginti žmones.

O štai ką apie Žaną Žilienę ir jos kūrybą papasakojo Pašaminės kaimo klubo piešimo būrelio vadovė Miroslava Leokeneva:

- Žana piešia daug. Jos piešinių yra beveik pas visus pašaminiškius. Žanos paveikslai dovanojami svečiams. Jei Žana įsiklauso į patarimus, tai gali superinį paveikslą nutapyti. Užsiėmimų metu mes kalbėjome apie kompoziciją bei kitus svarbius akcentus piešiant ar tapant. Kadangi Žana piešia labai daug, tai būna ir stipresnių, ir silpnesnių paveikslų, piešinių. Bet tai logiška. Pagrindinis Žanos kūrybos akstinas – tai darbštumas ir dar kartą darbštumas. O tai labai svarbu, kai nėra rimtų teorinių pagrindų. Kartais sakoma, kad dailininkui reikia vieno procento talento ir devyniasdešimt devynių procentų darbštumo. Kuo darbštesnis dailininkas, tuo jo darbai tobulesni ir įdomesni. Žana darbštumo turi, todėl ir rezultatai geri. Tiesa, ji ne visada įsiklauso į patarimus ir dažniausia piešia taip, kaip jai patinka, bet, kaip jau minėjau, jei ji įsiklauso į patarimus, darbai būna superiniai. Žanai patinka piešimo procesas, ir ji daug piešia. Jai aš ir sakau: „Žana, daryk tai, kas tai geriausia sekasi – piešk.“ Žana yra labai geros dūšios, atvira. Visada mielai dovanoja savo paveikslus, piešinius. Žana tikra tautodailininkė, nekelianti sau didelių kūrybinių ambicijų, bet labai darbšti, jos darbeliai mieli, o ji pati nesavanaudė, atvira... – mintimis apie Žaną Žilienę ir jos kūrybą dalinasi Miroslava Leokeneva.

Štai taip iš dviejų dalių ir susidėliojo pasakojimas apie Žanos Žilienės kūrybą.

Algis JAKŠTAS