Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) XVII suvažiavime buvo apsvarstyti aktualūs klausimai, naujai ketverių metų kadencijai išrinktas LSA vadovas bei viceprezidentai, priimta rezoliucija dėl savivaldos padėties Lietuvoje. Mūsų rajono savivaldybės taryba delegavo į suvažiavimą rajono merą Vytautą Vigelį ir tarybos narį Vytautą Bulką. Kadangi rajono meras tuo metu buvo išvykęs, suvažiavime dalyvavo mero pavaduotoja Raja Krupenina.

LSA prezidentu trečiai kadencijai iš eiles išrinktas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Merai vertina patirtį – R.MalinauskasLSA vadovauja nuo 2003 metų.

Savivalda reikalauja realių teisių

LSA prezidentas R.Malinauskas, apžvelgdamas ketverių metų LSA veiklą, pranešime pažymėjo, jog savivalda yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už daromus darbus, bet jai reikia įrankių ir galių juos dirbti. R.Malinauskas apgailestavo, jog pastaruoju metu ryškėja tendencija mažinti savivaldos vaidmenį, paversti ją dar vienu centrinės valdžios įrankiu. Funkcijų perdavimą ar delegavimą savivaldybėms nesuteikiant pilno finansinio pagrindo jis vadina tiesiog žaidimu. Tokie veiksmai sunkina darbą ne tik savivaldybėms, tai atsiliepia ir gyventojams.

Labai daug lūkesčių savivaldybės siejo su apskričių valdymo reforma, bet po jos iš beveik 60-ties funkcijų, kurias vykdė apskritys, savivaldybėms atiteko tik 10, ir tai daigiausia mažai reikšmingų. Svarbiausias dalykas, kurio daug metų siekė savivaldybių asociacija, - valstybinės žemės valdymas - savivaldybėms taip ir nebuvo perduotas. Tuo tarpu disponavimas valstybine žeme savivaldai yra esminė funkcija, kitoks žemės pavaldumas apsunkina savivaldybių teritorijų planavimą, ūkinę, socialinę ir kultūrinę veiklą. R.Malinauskas visos Lietuvos savivaldybių asociacijos vardu labai apgailestavo dėl tokio centrinės valdžios nepasitikėjimo savivalda. O tai, kad centrinė valdžia mananti, jog net sutaupytų mokinio krepšelio lėšų perskirstyti savivaldybės nesugebėsiančios, jau tikras akibrokštas.

Apskritai pastaruoju metu akivaizdu, kad centrinė valdžia ne tik nesuteikia savivaldai daugiau teisių, bet palengva stengiasi jas atimti, nors gyventojams nuo to tikrai ne geriau. Žemės deklaravimo sistema puikiai veikė, specialistai gyventojus aptarnavo kiekvienoje seniūnijoje. Kažkodėl bandoma įnešti sumaišties ir čia, įgaliojant tas pačias funkcijas atlikti ir konsultavimo biurus. LSA balsas liko neišgirstas.

Biudžetas kelia šoką

Praeitos LSA kadencijos 2007-2008 metus savivaldybininkai prisimins kaip viltingus, kai LSA pastangomis buvo pavykę savivaldybių pajamas padidinti 136 mln. Lt, o 2009-2011 m. – kaip siaubingą „bado dietą“. 2009-2011 m. visi savivaldybių asociacijos bandymai subalansuoti savivaldybių biudžetus, atsimušdavo kaip žirniai į sieną. Seimo priimtas 2009 m. nacionalinis biudžetas savivaldybių vadovams sukėlė šoką – be jokių teisinių prielaidų 150 mln. litų buvo sumažintos savivaldybių biudžetams tenkančios gyventojų pajamų mokesčio įplaukos ir sumažinti savivaldybių skolinimosi limitai.

Be jokio teisinio pagrindo 260 mln. Lt buvo sumažinti ir šių metų savivaldybių biudžetai.

R.Malinauskas reziumavo šių be teisinio pagrindo įvykdytų veiksmų pasekmes: šalies savivaldybių pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai per pastaruosius trejus metus padidėjo beveik trigubai (iki 380,8 mln. Lt), skolos bankams – pusantro karto.

Bet kokie pajamų augimo ribojimai mažina savivaldybių finansinį savarankiškumą, vietos ekonomikos plėtrą, verslumą, investicijas, darbo vietų išlaikymą ir kūrimą. Todėl LSA ne vienerius metus siekia, kad nebūtų ribojamas savivaldybių savarankiškų prognozuojamų biudžetų pajamų augimas, bet visos pastangos bevaisės. Tuo tarpu panašaus pobūdžio pajamų augimo apribojimai netaikomi nei valstybės biudžetui, nei kitiems subjektams.

LSA su naujai išrinktu, bet ne naujoku vadovu nepraranda kovingumo, ir toliau stengsis įtikinti centrinę valdžią nuo 2012 m. atsisakyti savivaldybių pajamų augimo ribojimo.

Priėmė rezoliuciją

Suvažiavimo dalyviai, pareiškę susirūpinimą dėl pastaruoju metu Lietuvoje stiprėjančių centralizacijos tendencijų ir bandymų mažinti savivaldos galias, priėmė rezoliuciją „Dėl vietos savivaldos padėties Lietuvoje“. Joje teigiama, kad centrinės valdžios institucijos, pažeisdamos Europos Sąjungoje įtvirtintą subsidiarumo principą bei tarptautinius teisės aktus, riboja savivaldybių teises priimti svarbius sprendimus. Rezoliucijoje reiškiamas savivaldybių įsitikinimas, kad šalies aukščiausioji valdžia privalo laikytis 1999 metais Seimo ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijos ir suteikti savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti šilumos ir vandens tiekimo kainas, teisę disponuoti žeme, taip pat – sudaryti savivaldybių biudžetus taip, kad jos turėtų realias galimybes tenkinti bendruomenių poreikius. Rezoliucijoje taip pat raginama neriboti savivaldybių pajamų augimo, didinti skolinimosi limitus, keisti dabartinę savivaldybių biudžetų finansavimo tvarką ir suteikti savivaldybėms visas galimybes pasirinkti geriausią ir labiausiai vietos sąlygas atitinkančią valstybės perduotų funkcijų įgyvendinimo tvarką. Reikalaujama suteiktiLietuvos savivaldybių asociacijai įstatyminę teisę ne tik atstovauti, bet ir ginti bendruosius savivaldybių interesus kaip numatyta Chartijoje.

Parengė Irena PAULIUKEVIČIENĖ