Pasaulyje žinoma apie 20000 bičių rūšių, tačiau daugelis rūšių dar nėra aprašytos. Bitės randamos visuose kontitentuose, išskyrus Antarktidą.

Bitininkystė ir medunešių bičių laikymas Europoje gyvuoja jau kelis tūkstantmečius. Kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai (NMVRVI), bitės, apdulkindamos pasėlius ir laukinius augalus, gamtoje užtikrina biologinę įvairovę.

Gamindamos medų, vašką ir kitus bičių produktus, tokius kaip žiedadulkes, bičių pikį, bičių pienelį, naudojamą kaip maisto papildą, bitės tiesiogiai prisideda prie žmonių gerovės.

Bitininkai Lietuvoje ir ES

Lietuvoje 2011 m. užregistruoti 4565 bitininkai, bitininkai mėgėjai sudaro 96,9 proc., profesionalai – 3,1 proc. Iš viso laikomos 117977 bičių šeimos, medaus produkcija per metus siekia 1110 t.

Kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinio skyriaus vedėjos pavaduotoja dr. Asta Pereckienė, Lietuvos bitininkų santykis tarp profesionalų ir mėgėjų atitinka Europos Sąjungos šalyse esantį santykį: ES šalyse 97 % bitininkų - mėgėjai, 3 % - profesionalūs bitininkai, kurie atitinkamai laiko 60 % ir 40 % bičių šeimų.

Pelnas – šimtai milijardų eurų

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apskaičiavo, kad iš 100 javų rūšių, kurių 90 proc. pasaulyje sunaudojama maistui, 71 rūšis yra apdulkinama bičių.

Apskaičiuota, kad be pagrindinės savo kaip apdulkintojų funkcijos užtikrinančios biologinę įvairovę, bitės dar kasmet atneša šimtus milijardų eurų pelno žmonijai. Todėl NMVRVI specialistai pataria, jog atsižvelgiant į ekologinę ir ekonominę bičių naudą, būtina stebėti ir užtikrinti bičių sveikatą ne tik savo šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Reikalavimai

Instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius teigia, visi bičių laikytojai turėtų būti gerai susipažinę su teisės aktais, reglamentojančiais bičių saugą, laikymą, transportavimą. Siekiant užtikrinti bičių sveikatingumą, Europos Sąjungoje (ES) bičių sveikatos apsaugai yra taikomi ES gyvūnų sveikatos reikalavimai. Galiojančiuose teisės aktuose (Direktyva 92/65/EEB) nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikatai ir bičių judėjimui iš vienos valstybės narės į kitą taikomi reikalavimai.

Minėti reikalavimai skirti bičių ligų, kaip antai amerikinis ir europinis puvinys, mažasis avilių vabalas ir Tropilaelaps erkė, galinčių išplisti bitėms judant, profilaktikai ir kontrolei.

Kaip aiškina instituto specialistė A.Pereckienė, mažasis avilių vabalas (Aethina tumida) ir Tropilaelaps erkė yra nebūdingi bičių parazitai Europos Sąjungos šalyse. Todėl apie šias ligas pranešti privaloma, kad įvykus protrūkiui valstybės narės galėtų nedelsdamos imtis priemonių. Aethina tumida – labai paplitusi parazitozė P. Afrikoje. 1996 m. invazija persikėlė į Š. Ameriką, Portugaliją, tačiau 2004 m. parazitozė Portugalijoje buvo likviduota. Mažasis avilių vabalas gali plisti bičių transportavimo, prekybos vaisiais ar augalais su žeme metu.

Siekiant išvengti, kad į ES būtų įvežtos egzotinės bičių ligos, iš trečiųjų šalių importuojamoms gyvoms bitėms ir kamanėms taip pat taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai (Reglamentas (ES) Nr. 206/2010).

Dėl mažojo avilių vabalo ir Tropilaelaps erkės bitininkystės sektorius tose šalyse, į kurias buvo įvežtos minėtos ligos, patyrė didelių nuostolių, todėl ES importo taisyklėse nustatyta, kad iš trečiųjų šalių gali būti importuojamos tik bitės motinėlės ir kamanių šeimos iš biologiškai saugių patalpų. Minėti reikalavimai buvo nustatyti siekiant mažinti naujų ligų paplitimo ES riziką.

Ypač svarbus vaidmuo, kaip pabrėžia E.Jacevičius, skiriamas ES naminių bičių populiacijai (Apis mellifera) tiek kalbant apie apdulkinimą, tiek apie medaus ir kitų bitininkystės produktų gamybą. Todėl ES nustatė tam tikras suderintas taisykles bičių sveikatai saugoti ir prižiūrėti, o valstybės narės gali reglamentuoti kitus bitininkystės ir su ja susijusios veiklos aspektus.

Kitose nereglamentuojamosiose srityse, pvz., naudojant gerąją bitininkystės patirtį ir gaires, veiklos imasi patys bitininkai ir jų asociacijos. Tokia sudėtinga sistema dešimtmečiais veikė sėkmingai.

Bičių mažėjimas

Šiuo metu Europos Sąjungos ir kitose šalyse buvo pranešta apie padidėjusį bičių mirtingumą. Bitininkai pastebi, kad per pastaruosius kelis metus smarkiai sumažėjo bičių ir jų kolonijų skaičius, ypač Vakarų Europos šalyse: Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK), Nyderlanduose, Italijoje ir Ispanijoje.

Šiaurės Amerikoje nuo 2005 metų stebimas bičių kolonijų sumažėjimas yra didžiausias per pastaruosius 50 metų. Amerikos mokslininkai tokį bičių kolonijų sumažėjimą vadina netikėtu kolonijų išnykimo (angl. Colony Collapse disorder (CCD)) reiškiniu. CCD reiškinys dažnai charakterizuojamas kaip staigus suaugusių bičių darbininkių populiacijos išnykimas.

Kas įtakoja bičių nykimą?

Manoma, kad bičių skaičiaus mažėjimą įtakoja aplinkos pokyčiai, intensyvi žemdirbystė ir pesticidų naudojimas, maisto trūkumas bitėms, įvairios bičių ligos. Reikėtų paminėti pagrindinius bičių ligų sukėlėjus ir parazitus: erkės (A. woodi, V. destructor, Tropilaelaps spp.), parazitiniai vabzdžiai (Braula caeca), vabalai (mažasis avilių vabalas), grybai, sukeliantys kalkinius (Acosphaera apis) ir akmeninius perus (Aspergillus spp.), nozemos, pirmuonys (Malpighamoeba mellificae), bakterijos (P. larvae; M. plutonius, P. alvei, E. faecalis ir kt.), virusai (ūmaus ir lėtinio bičių paralyžiaus, deformuotų sparnų virusas ir kt.). Bitėms pavojingi ir bičių grobuonys: paukščiai (zylės, geniai, bitininkai), žinduoliai (rudasis lokys, barsukai, ežiai), vabzdžiai (vorai, skruzdėlės, parazitinės vapsvos, bičių vilkai). Pietų Azijoje parazituojančios Vespa velutina vapsvos buvo aptiktos 2004 m. Pietvakarių Prancūzijoje. Manoma, kad įvairūs faktoriai, veikdami atskirai ar kartu, įtakoja bičių nykimą.

Siekiant išsiaiškinti bičių skaičiaus mažėjimo priežastį yra vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, iškeliamos ir aptariamos įvairios mokslinės hipotezės. Yra nustatyta, kad bičių sveikatai poveikį daro biologinės įvairovės nykimas.

Yra nustatyta, kaip pastebi instituto specialistas E.Jacevičius, kad viena iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių yra pakitęs žemės naudojimas, netinkamai valdomas jos intensyvėjimas ir apleidimas bei vis rečiau taikomi tradiciniai ūkininkavimo bei miškininkystės metodai, dėl kurių buveinėse pagausėdavo rūšių. Po šia tendencija slypi tokie galimi veiksniai, kaip buveinių nykimas ir fragmentacija, tarša ir ligų sukėlėjai.

Kiti veiksniai

Kiti veiksniai gali būti apdulkinimo laiko sutrikdymas dėl klimato kaitos, invazinių rūšių vabzdžių, išstumiančių vietos apdulkintojus, plitimas ir invaziniai augalai, atitraukiantys vietinius apdulkintojus nuo vietinių augalų.

Negalima atmesti ir žmogiškojo faktoriaus, kuris gali turėti įtakos bičių sveikatai. Prieš 4 mln. metų bitės gyveno atsiromis šeimomis medžiuose, prieš 300 m. žmonės pradėjo bites auginti aviliuose. Laikant didelį kiekį bičių šeimų vienoje vietoje, sudaromos palankios sąlygos ligų plitimui. Netinkamas bičių laikymas, higienos stoka, atipinis bičių spietimas ar net pakenkimas spietimuisi, savarankiškas bičių gydymas įvairiausiais vaistais, žinių stoka taip pat gali įtakoti bičių šeimų nykimą.

Europos žemės ūkiui pagal kaimo plėtros programas siūloma daug įvairių žemės ūkio ir aplinkos apsaugos priemonių biologinei įvairovei puoselėti. Čia priskiriamos ir bitininkams svarbios priemonės, kaip antai namines bites pritraukiančių augalų naudojimas. Įrodyta, kad tokios priemonės yra labai naudingos aplinkai, nes jomis visų pirma per žemės ūkį skatinama biologinė įvairovė, ir naminėms bitėms, nes jomis sumažinamas nepakankamo apdulkinimo pavojus.

Mokslinė nuomonė

Remiantis Europos Komisijos prašymu, Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) augalų apsaugos produktų ir jų likučių mokslinė grupė pateikė mokslinę nuomonę dėl augalų apsaugai naudojamų produktų galimos (keliamos) rizikos bitėms ir jų sveikatai (medunešėms arba naminėms bitėms – Apis mellifera, kamanėms – Bombus spp. ir solitarinėms bitėms).

Pagal 2010 m. EMST mokslinėje nuomonėje pateiktą metodiką, buvo nustatytos specifinės ekosistemos apsaugos priežiūros priemonės. Buvo siūloma išskirti požymius, kuriais remiantis būtų išsaugomos bičių kolonijos ir jų vystymasis, užtikrinant lervų ir medunešių bičių tipišką elgesį, kaip reglamentuojama 2009 metų spalio 21 d. EK Reglamente Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB.

Augalų apsaugos priemonių poveikis

Nustatyta, kad bičių biomasė ir intensyvus dauginimasis labai svarbūs bičių kolonijų vystymuisi ir išlikimui. EMST tyrimais daugiausia augalų apsaugos priemonių (AAP) likučių bičių žiedadulkėse ir nektare nustatė po žemės ūkio augalų (pasėlių) purškimo AAP. Tačiau skirtingose bičių rūšyse ir bičių produktuose buvo nustatytas nevienodas kiekis AAP. Todėl siekiant išsiaiškinti AAP poveikį bitėms ir jų skaičiaus mažėjimui, EMST nustatė skirtingas rizikos vertinimo schemas medunešėms, kamanėms ir solitarinėms bitėms.

Tyrimais taip pat siekiama nustatyti pesticidų neonikotinoidų (tiametoksamo, klotianidino, imidakloprido, acetamiprido, tiakloprido), naudojamų augalų apsaugai poveikį bitėms.

Siūloma

Nors daug dėmesio yra skiriama bičių nykimo priežastims nustatyti, moksliniais tyrimais iki šiol nepavyksta nustatyti tikslių šio padidėjusio mirtingumo priežasčių. Todėl siekiant nustatyti tikslias tokio padidėjusio mirtingumo priežastis ir mastą, EMST siūlo ir toliau vykdyti mokslinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti bičių ligų ir bičių nykimo priežastis.

2011-2013 m. vykdomos bičių tyrimų programos

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) dalyvauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vykdomoje programoje „Dėl paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011 – 2013 metais“. Programos bendrasis tikslas – pagerinti bičių produktų gamybos ir pardavimo sąlygas Lietuvoje bei padidinti medingųjų augalų derlingumą ir produkcijos kokybę remiant pavienius bitininkus, jų grupes ir sąlygų tenkinti bendrus bitininkų poreikius šalies mastu sudarymą.

NMVRVI dalyvauja vienoje iš šios programos numatytų priemonių „Bitininkystei ir bičių produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos“.

Pagal šią programą 2011 m. NMVRVI buvo atliekama „Bičių amerikinio ir europinio puvinių geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“, „Medaus taršos nitrofuranų ir jų metabolitų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“, „Medaus taršos tetraciklinų grupės antibiotikų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“, „Medaus taršos sulfonamidų grupės antibiotikų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“, „Bičių nozematozės sukėlėjų Nosema apis ir Nosema ceranae geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“.

2012 m. bičių tyrimo programos

2012 m. Nacionalio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai dalyvauja programoje numatytose priemonėse: „Medaus taršos antimikrobinių medžiagų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“ – Lietuvoje pirmą kartą yra atliekami išsamūs tyrimai, siekiant nustatyti galimą medaus taršą antimikrobinių medžiagų (sulfonamidų, beta laktamų, kvinolonų, tetraciklinų, aminoglikozidų ir makrolidų) liekanomis, „Bičių lėtinio paralyžiaus, ūmaus paralyžiaus ir deformuotų sparnų virusinių ligų geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“ – atlikus šiuos tyrimus bus atlikta šių ligų epidemiologinė analizė bei pateiktos rekomendacijos dėl šių ligų paplitimo sumažinimo, „Medaus taršos genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkėmis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“ – yra atliekami medaus tyrimai siekiant nustatyti medaus taršą genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkėmis, „Medaus taršos pesticidų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“. Lietuvoje iki šiol nebuvo atliekami išsamūs tyrimai, siekiant nustatyti galimą medaus taršą pesticidų liekanomis.

2012 metais ir toliau vykdomi tęstiniai bičių amerikinio ir europinio puvinių, nozemozės, varozės paplitimo Lietuvos bitynuose tyrimai. Taip pat yra atliekami bičių akarozės, varozės, brauliozės, mažojo avilių vabalo, Tropilaelaps erkių parazitologiniai ir mikologiniai (akmeniniai ir kalkiniai perai) bičių ir bičių perų tyrimai.

Siekiant išsiaiškinti bičių kolonijų nykimo priežastis Europos Sąjungos (ES) šalyse nuo 2012 metų Nacionalio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai dalyvaus ES koofinansuojamoje „Bičių kolonijų nykimo priežasčių studijų programoje“, kurios tikslas yra harmonizuoti bičių ligų ir bičių kenkėjų priežiūrą ES šalyse.