Lesykla savo aktualumo nepraranda ir keičiantis mūsų žiemoms – „iškritusios“ kelios speiguotos dienos prie mūsų namų susirinkusiems paukščiams gali tapti nepakeliamu išbandymu. Todėl lesyklas, kurias įrengėme dar rudenį, privalome prižiūrėti visada, net žiemai trumpai atsitraukus. Žiemojantiems paukščiams labai svarbus prisirišimas prie lesyklos, buvimas vienoje nedidelėje teritorijoje, kurioje galima rasti lesalo ir vietų nakvynei. Tokia nakvynviete dažnai tampa inkilas – jau švarus, mūsų išvalytas arba naujas, sukaltas ir iškeltas dabar.

Prie lesyklos susirenkančiame paukščių pulke labai pastebimą ir ryškią mažumą sudaro geniai. Jų spalvos, nors ir neišradingos, tačiau paprastas juodos-baltos-raudonos spalvų raštas yra įsimenantis. Dažniausias būna didysis margasis genys, galintis lankytis kiemuose net ir toliau nuo miško. Atkreipkite dėmesį, kad šio genio patinėlio pakaušyje yra raudona dėmelė, o patelės galvos viršus juodas. Retesnis, tačiau grožiu nenusileidžiantis yra vidutinis margasis genys. Jis su raudonu viršugalviu, kur kas silpnesniu snapeliu. Jį sutikti nėra didelė retenybė - tiesiog reikia turėti lesyklą ir taip pasikviesti pas save. Lesykloje labai laukiama pilkoji meleta, dūmiškai pilkšvų, žalsvų spalvų genys. Patinėlio kaktoje raudona dėmelė, kurios patelė neturi. Ši meleta slapi, atsargi, tačiau atradusi lesyklą, tampa nuolatine jos lankytoja. Kiti geniai lesyklomis nesidomi, nors galima tikėtis žaliosios meletos ir baltnugario genio apsilankymo.

Lesyklose geniai jaučiasi labai užtikrintai: jei lesa jie, kiti paukščiai turi palaukti, nes dydžių santykiai – ne jų naudai. Vienintelis, galintis konkuruoti su geniais ir tą sėkmingai darantis – kėkštas. Kad būtų vietos visiems, greta lesyklos galima pakabinti lašinių ar lesalo mišinio rutulių. Taip paukščiai pasiskirstys ir vienu metu galės lesti visi.

Ko lesykloje ieško geniai? Žinoma, jiems tinka saulėgrąžos, labai patinka lašiniai, taukinė. Didysis margasis genys mėgsta riešutus, kuriuos nešasi į savo „kalvę“ ir ten, įspraustus plyšin, suaižo savo stipriu snapu. Visai netinka duona, batonas, kruopos, maisto atliekos – viso to neturi būti jokiose lesykloje, nes tai pavojinga paukščių sveikatai. Be to, siūlydami savo maisto atliekas, mes ne tik keliame pavojų paukščiams, bet ir keistai pristatome save: negi tokiu būdu mes norime daryti gerus darbus?

Selemonas PALTANAVIČIUS