Mes turime 121 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1406
mod_vvisit_counterŠią savaitę:5961
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:107306

Metų sandūra

2022 m. sausio 8 d.

Kai skaitysite mūsų laikraštį, diena jau bus pailgėjusi net per vieną gaidžio žingsnį. Atlikę nesudėtingus skaičiavimus, galime teigti, kad valanda prilygsta maždaug keturiems gaidžio žingsniams, o viena para – nesismulkinant – visas šimtas tų gaidžio žingsnių. Kažkada norėta pakeisti laiko matavimo vienetus „metriniais“, t. y. kad mato pagrindas būtų ne skaičius 60, bet 10 ar 100. Nepasisekė. O ir kaip gali pasisekti, jei net Šventajame Rašte gaidys paminėtas. Gaidžiui nė nepragydus apaštalas Petras spėjo net tris kartus išsiginti esąs Kristaus mokinys, nors prieš tai nutvėręs kardą ruošėsi romėnų legionieriams ausis ir galvas nukapoti, jei tik jie pabandysią jo Mokytoją skriausti. Koks permainingas ir prieštaringas tas žmogus. Čia kaip varlė pučiasi prieš liūtą, ar kokia skruzdė ant dramblio nugaros visam pasauliui klykia, kad sutrypė tą dramblį, tai gūžiasi ir slepiasi po kokiu nukritusiu nuo medžio lapu, kai šalimais praskrenda koks sakalas ar erelis. O legionieriai net ne Piloto įsakymą vykdė… Pilotas „nusiplovė rankas“ ir tepasakė: „žinokitės, čia gi jūsų karalius“.

Su pirmąja naujai atėjusių metų diena iš parduotuvių lentynų trumpam buvo dingę patys skaniausi maistai ir gėrimai, nes mūsų šalies žmonės sutartinai ir audringai nutarė atšvęsti šiuos Naujuosius metus. Kas ten žino tą koroną. Pradžioje buvo alfa, o dabar jau omikron beldžiasi. Netoli ir omega. Graikų abėcėlėje tėra 24 raidės, omikron jau penkiolikta. Teplyšta mūsų nuodėmingi skrandžiai! Žmonės jau nežino, ką daro... Kada jie spėjo prisipirkti tos rytietiškos pirotechnikos? Jau nuo rudens su kinais pykstamės… Kai pliekė spalvotos raketos Naujųjų metų išvakarėse prieš pat vienuoliktą – dar buvo galima kentėti, bet dvyliktą Švenčionyse sugriaudėjo „sunkioji artilerija“. Maniau, kad perkūnas trankosi viduržiemy. Jau ruošiausi bėgti į kiemą, bene pasigirs varinės triūbos. Šunys, katės, šeškai ir kiti augintiniai išsislapstė paloviuose, o žmonės tirštame rūke ir dūmuose matė nepakartojamą fejerverką. Nesvarbu, kad netinkamai elgiantis fejerverkai apdegina veidus, nutraukia pirštus, rankas ir net galvas. Jei proto nėra, tai ir galvos nereikia. Ir aš žiūrėjau, net Pakimsinėj matėsi ir, žinoma, kraupiai girdėjosi.

Orai taipogi nenusileidžia ir tiesiogiai atspindi žmonių poelgius. Štai tik neseniai buvo taip puikiai pasnigę, tokia graži ir nepakartojama žiema buvo atėjusi, o jau sausio trečiąją visa šalis pavirto didžiausia pasaulyje čiuožykla. Tik kinai šį kartą pačiūžų į Lietuvą neatsiuntė. Tikriausiai dar ilgai pyks ir bandys įgyvendinti visokiausius keršto planus, sieks pamokyti šituos strakalus-makalus. Gal nereikėjo su jais pyktis. Prisiminkite, kokia skani buvo jų arbata, ypač sovietmečiu. Mes visokiuose „akropoliuose“ trokštame ištisus metus čiuožinėti, tiesa, už pinigus. O čia būtume dykai sau nepakartojamą pramogą surengę… Grįžtant man iš parduotuvės žmogelis metė kasti sniegą ir ėmė berti smėlį. Kaip malonu eiti tokiu tik ką pabarstytu taku. Jautiesi nelyginant koks Užpelkių respublikos prezidentas. Gerų tau atėjusių metų! Būk sveikas, drūtas, dirbk šį labai svarbų darbą. Tegul tau seniūnija parūpina dar vieną sniego kastuvą!

Naujųjų metų, o taipogi „Dakaro ralio“ atidarymo proga, Saudo Arabijos dykumoje iškrito rekordinis lietus. Ne lijo, o tiesiog vanduo krito iš dangaus kaip prieš pasaulinį tvaną ir kai kur susidarė net dešimt kartų didesni ežeriokai, nei dėdės Jokymo kūdra. Žiaurūs mūsų šalies ralistai privertė savo mašinas, bagius, motociklus ir net sunkvežimius kaip kokius varliokus šokinėti per griovius, akmenis ir balas. Tik arabai palengva džiaugiasi – tuoj jų dykuma sužydės! Tokio grožio ne dažnai tenka sulaukti. Visokie augalai spėriai kels savo žiedus į saulę, kad greičiau prinokintų sėklas ir jas paskleistų po dykumą. Jie taipogi nežino, kada kitą kartą taip gausiai palis po metų ar po dešimtmečio. O ir kupranugariai, šmirinėjantys po dykumą, galės pagaliau sočiai atsigerti. Tiesa, vienam kupranugariui teks kitoks likimas. Matomai vargšelis bus suvalgytas, nes jį partrenkė sunkvežimis. Pastarasis pažeidė nusistovėjusias eismo taisykles: dykumoje pirmenybė teikiama kupranugariui. Automobilis to nežinojo.

Kas gi dar neįprasto atsitiko mūsų krašte? Ogi LRT visą valandą kalbėjo apie estų muziką ir skambėjo jų šiaurietiški, niekur neskubantys motyvai. Gal ir mes kiek sustokime, neskubėdami apsidairykime, pamąstykime ir apsispręskime toliau eiti racionaliais ir pamatuotais žingsniais.

Izidorius KIMSĖNAS