Kaip sakoma, genys margas, pasaulis dar margesnis. Jeigu dabartinė šalies valdžia, kurią dalis žmonių vadina „laikinais teritorijos administratoriais“, suprastų šią liaudies išmintį, nebūtų visuomenėje tiek įtampos ir susipriešinimo. Visuotinai pripažinta, kad tas „dar margesnis pasaulis“ reiškia visuomenės įvairovę: yra paklusnūs piliečiai, yra žmonės, kuriuos reikia įtikinti, įkalbėti, bet ir yra dalis tokių, kurie turi tvirtus įsitikinimus. Kuo juos labiau spaudžia, tuo jie labiau priešinasi. Būtent tokie liko nepaskiepyti. Pasigirsta santūrių siūlymų, palikti juos ramybėje – gal nespaudžiami jie patys nuspręs pasiskiepyti. Regis, valdžia tų patarimų nenori girdėti ir stoja į žūtbūtinę kovą. Pralaimėti neoru, bet ką daryti su tais, kurie juokiasi iš reikalavimo tikėti mokslu – jis gi ne Dievas. Juolab, kad besiskiepijantys dabar ir dalyvauja vakcinos tyrime, kuris baigsis, kaip skelbiama, tik 2023 m. Žmonės ginasi Konstitucija, kuri įtvirtina žmogaus teisę į kūno neliečiamybę, bet vadžia randa vingriausius apėjimus ir tikina, kad prievartos skiepytis nėra. Tai skamba oficialiose kalbose. Tuo tarpu priimami sprendimai baisesni vienas už kitą. Nušalinimai nuo darbo, reikalavimai darbuotojams mokėti už testus, kuriems tektų išleisti kelis šimtus eurų per mėnesį (kiti tiek teuždirba). Surūšiavo žmones į skiepytus ir neskiepytus, kaip sakoma, skiepytiems – viskas, o neskiepytiems – kas liko, o lieka vis mažiau. Kaip sakė premjerė, kad skiepytieji nesijaustų kvailiais.

Ir to negana. Šią savaitę priimtas sugriežtinimas prekybos vietoms, kurios įsileidžia ir neskiepytus, 30 kvadratinių metrų 1 pirkėjui. Kai kurios parduotuvėlės nė tiek ploto neturi, vadinasi, neskiepytų turėtų neįsileisti. Nustebino „Lidl“ tinko sprendimas nuo penktadienio neįsileisti neskiepytų, nors tokio reikalavimo jiems nėra. O jeigu taip ir kiti tinklai pasielgtų? Apie trečdalis nesiskiepijančių, bet sveikų žmonių, liktų ir be duonos – tik su vandeniu iš krano?

Vis daugiau mokslo žmonių pripažįsta, kad tas „galimybių pasas“ ir su jo neturėjimu susiję apribojimai neturi nieko bendro su epidemiologine kontrole ar viruso stabdymu, tik sukelia psichologinę įtampą šalyje, supriešina gyventojus, taip blogindami jų sveikatą. Tą nuolat kartoja neseniai įkurta organizacija Sveikatos Teisės Institutas, kuriame susibūrė medicinos, teisės, ekonomikos profesoriai, mokslininkai. Tikras galvos skausmas valdžiai – tokių runkeliais nepavadinsi, tad kol kas užėmė ignoravimo pozicijas. Kai opozicija pasikvietė į Seimą, kad išklausytų šių savo sričių profesionalų nuomones, valdantieji išbėgo iš salės... O juk nei vienas iš Sveikatos Teisės Instituto steigėjų nepasisako prieš skiepus, jie – prieš žmogaus teisių pažeidimus, prieš nepagrįstus apribojimus, betikslį chaotišką testavimą, miglotą informacijos pateikimą ir kt. Stebėtina tik tai, kad ši šviesuomenė taip ilgai tylėjo ir laikėsi nuošaliai.

Kita pusė – valdžia ir ją palaikantys veikėjai – tęsia puolimą ir suka galvas, kaip priversti susiskiepyti tuos, kurie nepasiduoda. Gydytojas Strioga viešai pasakė, kad tikroji „galimybių paso“ paskirtis – pastūmėti žmones į vakcinacijos centrus. Vis tiek neina? Pandemijos išdavoje išgarsėjęs keistais skaičiavimais duomenų mokslininkas Zemlys-Balevičius turi stipresnį pasiūlymą. Jis pasakė: „Turime riboti nepasiskiepijusių žmonių galimybes gyventi normalų gyvenimą“. Regis, valdžia šį pasiūlymą išgirdo – nedaug trūksta, kad imtų badu marinti...

Iš valdžios sluoksnių skamba vis baisesni raginimai, kaip antai: skiepyti vaikus, kad apsisaugotume patys. Žmonės laiko „frontą“ - tik maža dalis pasinaudojo apsisaugoti patys vaikų sąskaita, net testuoti vaikus leidžia tik mažiau kaip pusė tėvų. Skiepijimo nespartina net 100 eurų užmokestis 75-erių ir vyresniems. Prezidentas įtaria, kad Vyriausybė tyčia lėtino vakcinaciją, kad pakenktų jo tikslui iki vasaros vidurio pasiekti 70 proc. Atrodo, vyksta visų kova su visais, šalis panyra į chaosą. Ministrų ir premjerės reitingai žiauriai krinta. Pagarba, kaip ir moralė, tapo „ne šio pasaulio dimensija“ (taip sakė Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas „Snoro“ banko griūties metu), jeigu jau piemenė Seimo narė kabina akis Prezidentui, ir jos vyresni partijos kolegos net pastabos nepadaro. Nejučia išsprūsta – taip negali būti. Kaip sakė filosofas A.Jokubaitis, jeigu jau paprasti žmonės sako, kad taip negali būti, vadinasi, taip ir nebus, tik laiko klausimas.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ