Mes turime 455 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4673
mod_vvisit_counterŠią savaitę:24453
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94700

Slegiantis ruduo

2021 m. spalio 9 d.

Rudenėjantys orai paveikia ne tik gamtą, tačiau ir žmogų, kuris nuo jos neatsiejamas. Turbūt visi bent kartą patyrė, kad rudenį aplanko slogesnė nuotaika. Kai saulė lepina vis rečiau, o kasdieniais palydovais tampa vis ilgėjanti tamsa, lietus ir dargana, jaučiamės liūdni ir prislėgti.

Tamsusis metų laikas bent šiokią tokią įtaką daro visiems. Ne daug kuo mes skiriamės nuo augalų ir kitų gyvūnų, kurių dienos ritmas priklauso nuo šviesos ciklo. Ruduo pradeda lėtinti gyvenimo tempą, kuris atėjus žiemai dar labiau sulėtėja, ima trūkti šviesos ir saulės spindulių. Sekant natūralų gamtos ritmą, žmogus rudeniop turėtų pradėti lėtinti darbų tempą ir ruoštis žiemai, kaip ramybės ir poilsio sezonui. Tačiau žinome, kad tai vargiai įmanoma – darbai, atsakomybės ir pareigos niekur nedingsta. Todėl organizmas turi naudoti dvigubai daugiau resursų, kad palaikytų įprastą tempą. Dažnam žmogui tai tampa per sunku, tad apima liūdesys, melancholija ir nuovargis, kurie beveik nemažėja net pailsėjus.

 

Kaip atskirti rudeninį liūdesį nuo depresijos?

Rudenį atmosfera aplinkoje yra niūri – išskrenda paukščiai, ištuštėja laukai, krenta lapai, vyrauja rūkas, drėgmė, tamsa. Natūralu, kad kyla liūdesys, nes apima jausmas, jog atsisveikinama su šviesiu, šiltu, linksmu ir gerų emocijų pilnu vasaros laikotarpiu. Liūdesys paprastai netrunka ilgai ir praeina po kelių savaičių ar mėnesio. Taip pat, liūdesys ženkliai nesutrukdo būtinųjų darbų atlikimo ir rūpinimosi savimi. Depresija – tai itin prislėgta bloga nuotaika, interesų ir malonumo jausmo praradimas, kurį lydi sulėtėjęs mąstymas, o ir mintys kupinos savęs nuvertinimo, savigraužos ir kaltės. Depresija nepraeina po kelių savaičių, ji sutrikdo žmogaus darbingumą, bendravimą su šeima ir aplinkiniais. Jei liūdesiui įveikti paprastai užtenka šiltos arbatos, geros knygos ir pokalbio su draugais, depresijai įveikti dažnai reikalingi psichoterapija ir/ar medikamentai. Toliau išvardinti simptomai padės palyginti rudeninį liūdesį ir depresiją tarpusavyje.

Pagrindiniai rudeninio liūdesio simptomai: irzlumas, nuovargis, nenoras bendrauti su kitais, padidėjęs jautrumas kitų komentarams, apetito pokyčiai – norisi daugiau saldumynų, angliavandenių.

Pagrindiniai depresijos simptomai: kasdieninis prislėgtumo jausmas, pasikartojantys beviltiškumo ir menkavertiškumo jausmai, energijos trūkumas, apatija veikloms, kurios anksčiau džiugino, sutrikęs miegas, apetito ir svorio pokyčiai, sunkumai susikaupiant, dažnos mintys apie mirtį ar savižudybę.

 

Kas gali padėti?

Rudenį gali kilti tiek liūdesys, tiek depresijos paūmėjimas. Jei atpažinote, kad galimai patiriate depresiją, pirmiausia reikėtų kreiptis į specialistus – psichologą arba šeimos gydytoją. Negydoma depresija turi rimtų pasekmių. Reikalingas gydymas dažniausiai nustatomas specialistų. Tinkamai parinkta pagalba yra efektyvi ir padeda išvengti galimų komplikacijų, ypatingai jei kreipiamasis anksti, kol simptomai nėra labai stiprūs. Rudeninį liūdesį sumažinti ir įveikti yra paprasčiau. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti sumažinti rudens slogumą: padarykite savo aplinką šviesią. Atverkite užuolaidas, stenkitės sėdėti prie lango, o sutemus nevenkite degti ryškios dienos šviesos lempos. Būkite lauke. Eikite pasivaikščioti, pasėdėkite ant suoliuko. Saulė teikia naudos net tada, kai diena debesuota. Reguliariai mankštinkitės. Nebūtina atlikti rimtos treniruotės, užtenka lengvai pajudėti. Fizinis aktyvumas teigiamai veikia nuotaiką, padeda sumažinti stresą ir nerimą. Skirkite laiko atsipalaidavimui, maloniai veiklai. Socializuokitės. Jaučiantis prislėgtam gali būti sunku bendrauti su kitais, tačiau verskite save būti tarp žmonių. Juk iš draugų galite gauti paramą, supratimą, palaikymą, o kartu atsitraukimą nuo negatyvių minčių.

 

Šviesos terapija ir miško maudynės

Rudens laikotarpiu įvairiems nuotaikoms svyravimams mažinti gali būti naudinga šviesos terapija. Šviesos terapija – tai gydymas intensyviu šviesos srautu. Žmogaus organizmui svarbu reguliariai gauti saulės šviesos. Ji pakelia nuotaiką, sumažina streso reakcijas smegenyse, sureguliuoja biologinį kūno laikrodį ir net padidina tikimybę, kad norėsime bendrauti su kitais. Šviesos terapija taikoma gydant rudeninį liūdesį, depresiją, miego sutrikimus.

Pasak „Depresijos gydymo centro“, kuriame ši terapija naudojama, daugeliui žmonių, sergančių depresija, 30 minučių šviesos per dieną jau pakanka gydančiam efektui gauti. Tačiau šviesa turi būti tokio ryškumo, kaip saulėtą dieną. Vis plačiau naudojami šviesos terapijos kambariai ir lempos, akiniai, šalmai ir kt. Šviesos terapijos kambariai įrengiami gydymo ar reabilitacijos įstaigose, o namuose patogiausia naudoti šviesos terapijos lempas ar akinius. Paprastai žmonėms šviesos terapija yra malonus procesas. Jos poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresantų – žmonės pirmuosius pokyčius pajunta po 2-4 dienų, o akivaizdus teigiamas poveikis pastebimas po 1-2 savaičių. Dar vienas svarbus šviesos terapijos privalumas, kuris leidžia ją rinktis pirmiau nei vaistus – ji dažniausiai nesukelia šalutinių poveikių. O jei ir sukelia, tai tik lengvus: akių sudirgimas, galvos skausmas, dirglumas.

Ne mažiau už šviesą žmogui reikalinga ir gamta. Šiais laikais daugelis žmonių gamtoje būna ne taip dažnai, kaip norėtų. Puiku, jei savaitgaliais, atitrūkus nuo darbų, pavyksta bent keletą valandų pasivaikščioti miške, pabūti prie vandens telkinio. Tačiau pasaulyje vis dažniau kalbama apie gamtos, o konkrečiau – miško terapiją, kaip būdą gydyti nuotaikos sutrikimus ir kitas ligas. Škotijoje, Šetlando mieste, medikai gavo teisę skirti pacientams gamtos poveikio terapiją. Ji, kaip tikima, pasiteisina gydant aukštu kraujospūdžiu, nerimo epizodais ir laimės pojūčio stoka besiskundžiančius asmenis. Pabūti gamtoje rekomenduojama ir psichikos sveikatos sutrikimų turintiems, nuo streso kenčiantiems, širdies ir kt. ligomis sergantiems asmenims. Pamažu pasaulyje išpopuliarėjo terminas „miško maudynės“. Tai – Japonijoje kilusi patyriminė miško praktika, kuomet su gidu arba savarankiškai neskubant vaikščiojama miške arba žalioje erdvėje, siekiant per pojūčius užmegzti ryšį su aplinka. Japonų mokslininkai prof. Y. Miyazakis ir dr. Qing Li, 30 metų vykdę tyrimus, tvirtina, kad miškas ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir padeda atsigauti po emocinių traumų. Miško tyloje lengviau susikaupti, įsiklausyti į savo mintis, įsigilinti į jausmus ir išgyvenimus. Taip pat, miške juntamas mikrobiologinis augalų poveikis – žmogus kvėpuoja ore sklandančiais biologiniais junginiais, kurie turi antimikrobinių, antiparazitinių, priešgrybinių savybių, mažina adrenalino kiekį, stiprina žmogaus natūralių ląstelių gamybą.

Justina BELEVIČIENĖ

Medicinos psichologė