Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius išplatino pranešimą, kuriuo teigia nerimaujantis dėl skolose skęstančių savivaldybių padėties. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį bendra visų savivaldybių skola peržengė 2 mlrd. litų. A.Butkevičius nuogąstauja, kad pačios savivaldybės, be valstybės pagalbos, iš skolų duobės neišlips ir situacija tik blogės.

A.Butkevičius naudojosi Finansų ministerijos duomenimis balandžio 1 d. ir išskyrė, kad dvi savivaldybės - Kaišiadorių ir Šakių rajonų – buvo įsiskolinusios nedaug, o dvi – Visagino ir Vilniaus rajono – visai neturėjo skolų. Situacija keičiasi sparčiai, ir ne į gerąją pusę. Viena iš tų dviejų – Vilniaus rajono – per tą laiką jau turi 10 mln. Lt skolą, daugelio savivaldybių skolos ūgtelėjo. Finansų ministrė grūmoja savivaldybėms, neva nedrausmingos, kam skolinasi. Tuo tarpu opozicijos lyderis A.Butkevičius teigia, kad pati Vyriausybė skatina savivaldybes skolintis, neskirdama kofinansavimo lėšų europiniams projektams. Be to, įstatymais savivaldybėms priskiriamos funkcijos, kurios taip pat nefinansuojamos valstybės. Negana to, ir skirtų lėšų neperveda. Trūksta lėšų viskam – susidaro užburtas ratas.

Vyriausybė, atrodo, užuot galvojusi, kaip realiai padėti savivaldybėms, dedasi lyg nieko nepastebinti, o pati, beje, skolinasi dar sparčiau – tiek, kiek jai reikia. Visų savivaldybių skola sudaro per 2 mlrd. litų, tuo tarpu valstybės skola – 47 mlrd., per šią Seimo kadenciją patrigubėjusi.

Kalbant apie Švenčionių rajono skolas, pagal Finansų ministerijos duomenis, akivaizdžiai matyti, kad ji niekuo neišsiskiria iš daugelio savivaldybių – skolinimosi limitų neviršija, skola sudaro 30,2 proc. pajamų. Net pridėjus kreditorinį įsiskolinimą, limitai nebūtų viršijami ir nesiektų šalies vidurkio. Lygindami su panašiais rajonais matome, kad padėtis panaši: Širvintų skola sudaro 32,2 proc., Trakų 29,4 proc., Ignalinos 47,7 proc.

Nemažoje dalyje savivaldybių finansinė situacija žymiai blogesnė. Rokiškio skola jau balandį buvo viršijusi šiems metams skirtą limitą (70,5 proc.), sparčiai prie ribos artėjo Alytus (60,5 proc.), Mažeikiai (57,5 proc.), Zarasai (49,5 proc.), atsigavimu garsėjantieji Druskininkai (59,6 proc.). Grožimės tvarkoma sostine, bet reikia nepamiršti, kad Vilniaus miesto skola rekordinė – nuo patvirtintų biudžeto pajamų sudaro per 80 proc.

Seimo opozicijos susirūpinimas byloja, kad beveik visos savivaldybės įvarytos į aklavietę ne dėl jų kaltės. Norint įsisavinti ES lėšas ir vykdyti projektus, reikia kofinansavimo, o biudžete tam lėšų neskiriama, iš kur nori, iš ten imk. Tokioje situacijoje, norint vykdyti darbus, lieka vienintelė išeitis – skolintis. Švenčionių r. savivaldybės taryba priėmė sprendimą šiais metais skolintis 4 mln. litų, ši paskola naudojama griežtai pagal paskirtį – tik investicijoms. Beje, skolinimąsi investicijoms pateisina ir „Danskebanke“ banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė.

Skleidžiami gandai (nesunku numanyti, kas tą daro), neva „praskolintas Švenčionių rajonas bus padalintas ir prijungtas dalis prie Ignalinos, dalis prie Vilniaus r., neturi jokio pagrindo. Pirmiausia ne praskolintas, o turintis paskolų net mažiau už kai kuriuos kitus, taip pat ir už Ignaliną. Antra, net rajono ribose prijungti kaimą prie kitos seniūnijos yra labai sudėtingos procedūros, turi būti gyventojų pritarimas. Gandus galėjo sustiprinti ir neseniai priimta Seime įstatymo pataisa, sumažinanti būtiną gyventojų skaičių steigiant naujas savivaldybes nuo 12 tūkst. iki 7 tūkst. Daugybę metų apie savivaldybės statusą kalbančiai Pabradei ši pataisa įžiebė viltį. Realistai patikslina – netikrą viltį. Manoma, ši pataisa buvo tik artėjančių rinkimų „saldainiukas“ rinkėjams pamaloninti. Antraip kam reikėjo taip ilgai delsti, kai kadencija jau artėja prie pabaigos ir tokiems darbams laiko nelieka? Tiesą sakant, lėšų taip pat nėra, o naujų savivaldybių steigimas reikalauja jų daug. Švenčioniškiai, mylėkime savo rajoną, o ne kliedėkime kažkokiais prijungimais.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ