Greitai Pabradėje bus įkurtas palapinių miestelis migrantams. Valdžia ruošiasi migrantų priėmimui ir kitais aspektais.

Pagerino persikėlimo sąlygas trečiųjų šalių piliečiams

Lietuva priglaudė ne tik ES išgarsėjusią Baltarusijos opozicijos lyderę Svetlaną Tichonovskają, bet ir daugybę kitų mažiau žinomų opozicionierių, į Lietuvą persikelia kelios dešimtys įmonių su darbuotojais ir jų šeimomis. Vilniuje prieglobstį rado šimtai baltarusių, jų daugėja. Su tuo susiję naujos realijos, kurioms ruošiamasi.

Seimas antradienį priėmė vadinamąjį darbuotojų relokacijos (lietuviškai tai reikštų perkėlimo) įstatymų paketą, kuris atveria paprastesnes sąlygas investuotojams iš trečiųjų šalių perkelti savo darbuotojus ir jų šeimų narius. Šeimų nariais laikomi ir suaugę vaikai, taip pat persikeliančių suaugusių vaikų tėvai. Šie pakeitimai ypač aktualūs į Lietuvą persikeliančioms Baltarusijos bendrovėms.

Dėl leidimo gyventi Lietuvoje galės kreiptis visi perkeliami darbuotojai. Užimtumo tarnyba nevertins tokių darbuotojų kvalifikacijos ar darbo patirties – dėl jų tinkamumo dirbti spręs pats investuotojas. Taip pat nebus vertinama, ar šeimos nariai atitinka darbo rinkos poreikius – jie turės teisę dirbti Lietuvoje ir gaus tokios pat trukmės leidimą gyventi.

Ši nuostata galios Lietuvoje investuojančioms įmonėms iš trečiųjų šalių, turinčioms įsipareigojimų dėl investicijų už ne mažesnę kaip 1,45 mln. eurų sumą ir ketinančioms sukurti ne mažiau kaip 20 darbo vietų. Ministrė A.Armonaitė prognozuoja, kad baltarusijos įmonės Lietuvoje gali sukurti apie 3000 darbo vietų. Turint omenyje, kad perkeltos įmonės atsiveš savo darbuotojus ir su šeimomis, mūsų bedarbių tai „nešildo“.

Įmonių perkėlimui į Lietuvą palankus įstatymų paketas įsigalios birželio 15 d., kai jį pasirašys Prezidentas.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu 43 Baltarusijos įmonės jau yra pradėjusios persikėlimo procesą, o 40 svarsto.Nors esame pasienio rajonas, neteko girdėti, kad baltarusių įmonės kurtųsi mūsų rajone ar kaimyniniuose. Matyt, provincija jų nedomina, visi – tik į Vilnių...

 Į Lietuvą - tiesiai iš lėktuvo?

Baltarusius mūsų valdžia priima išskėstomis rankomis, bet iš šios kaimyninės valstybės yra ir kitas srautas migrantų – nelegalių, kurie valdžiai vien galvos skausmą kelia. Atsakydamas į Lietuvos valdžios aktyvumą ir visokeriopą paramą Baltarusijos opozicijai, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka pagrasino nestabdyti pasienyje nelegalių migrantų ir narkotikų. Ir užplūdo Lietuvą geresnio gyvenimo ieškantys  Afganistano, Irako, Šri Lankos ir kt. tolimų šalių gyventojai. Šįkart juos tenka priimti be jokių europinių kvotų, nors ir ankstessnės prezidentės įsipareigojimą tenka vykdyti priimti dar apie 600 pabėgėlių, laikinai esančių Italijos, Prancūzijos ir kt. pabėgėlių stovyklose.

VRM ministrė A.Bilotaitė bejėgiškai rankomis skėsčioja ir pripažįsta, kad siena su Baltarusija kiaura. Ką daryti su neprašytais „svečiais“, šalies valdžia nesutaria. Vieni sako, kad reikia nesudaryti atvykėliams palankių sąlygų, neprileisti jų prie šalies socialinės sistemos, kad būtų signalas jų tėvynainiams, jog nėra čia ko vykti. Kitų nuomone, ypač įvairių teisių gynimo organizacijų, atvykėliais reikia pasirūpinti, neskirstant į prieglobsčio prašytojus ir neteisėtai esančius šalyje. Viena aišku, kad jie Lietuvai taps didele našta. Iš pradžių sulaikyti užsieniečiai apgyvendinami pasienio užkardose, o atlikus COVID-19 testus, perkeliami į Pabradės URC, kuris jau trečiadienį buvo užpildytas (176 gyventojai). Migrantų apgyvendinimui numatoma panaudoti Medininkų pasieniečių mokyklos bendrabutį. Užpildžius ir jį, nelegaliems migrantams laikinai apgyvendinti planuojama statyti palapinių miestelį Pabradėje, prie Užsieniečių registracijos centro. Pasak URM ministrės A.Bilotaitės, atėjus šaltajam periodui, prie problemos sprendimo prisidėti kvies ir kelias savivaldybes. Kur bebūtų apgyvendinti migrantai, maitinimas, vandens ir higienos reikmenų tiekimas bei gyvenimo sąlygų užtikrinimas, sveikatos paslaugos ir kt. guls ant valstybės - mokesčių mokėtojų.

Kad migrantų srautai staiga baigtųsi, matyt, nėra iliuzijų, jeigu kuriami tokie planai. Pasieniečiai tvirtina, kad kolegos baltarusiai nelegalius migrantus tiesiog praleidžia ir su Lietuvos pasieniečiais nekontaktuoja. Migrantų srautai siejami su lėktuvo skrydžiais iš Stambulo į Minską (du kartus per savaitę). Galimai jais atskrenda migrantai, kurie paskui netrukdomai traukia į Lietuvą. Kai kurie – be asmens dokumentų. Sulaikyti tuoj pat prašo prieglobsčio. Pasak pareigūnų, pavieniai atvykusieji siekia patekti į Vokietiją, su šeimomis pasilieka Lietuvoje. Net kažkokiais būdais patekę į kitas šalis, migrantai gali būti grąžinti atgal į Lietuvą, kuri tampa atsakinga už juos.

Plūsta krūvomis

Praėjusį sekmadienį Adutiškio pasieniečių sulaikyti 12 nelegalų – tik lašas jūroje. Jie į Lietuvą plūsta grupėmis – dešimtimis.

Sekmadienį, birželio 6 d. rytą, Adutiškio pasieniečiai sulaikė tris iš Baltarusijos patekusius Afganistano piliečius.

Tos pačios dienos popietę Adutiškio pasienio užkardos patruliai prie Ramoniūnų kaimo prie pat sienos su Baltarusija, ant Kamojos upės kranto, sulaikė devynis neteisėtai sieną perėjusius asmenis. Dviejų valstybių siena čia eina Kamojos upe.

Pirminiais duomenimis, sulaikytieji yra Irako piliečiai. Visi jie turėjo šios šalies pasus be Šengeno vizų ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Užsieniečiai apgyvendinti Švenčionių ir Tverečiaus pasienio užkardose. Atlikus COVID-19 testus ir gavus atsakymus, pradedami pirminiai prieglobsčio suteikimo procedūros veiksmai.

Pirmadienį pasieniečiai sulaikė dar tris neteisėtai iš Baltarusijos atvykusias migrantų grupes, iš viso 18 užsieniečių. Pirminiais duomenimis, tai gali būti Šri Lankos ir Irako piliečiai.

Viena neteisėtų migrantų grupė buvo sulaikyta ties Ignalinos rajono Mieleškių kaimu, esančiu prie pat sienos su Baltarusija. Čia Puškų užkardos pareigūnams įkliuvo 8 asmenys, įtariama, Irako piliečiai. Jie turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus be Šengeno vizų ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Dar vieną, įtariama, Irako piliečių grupę sulaikė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pareigūnai ties Šalčininkų rajono Girdžiūnų kaimu. 6 neteisėti migrantai, įtariama, Irako piliečiai, dokumentų neturėjo.

Švenčionių užkardos pareigūnai ties Zboniškės kaimu užklupo ką tik iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius 4 asmenis. Užsieniečiai prisistatė Šri Lankos piliečiais ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Dokumentų neturėjo.

Visais atvejais pareigūnai panaudojo tarnybinius pasieniečių šunis. Tai - tik kelių dienų epizodai iš pasienio. Pasak pasieniečių, tokių srautų dar nėra buvę – per savaitę sulaikyti 110 asmenų.

VSAT skelbia, kad šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos pateko per 300 neteisėtų migrantų. Tai - keturis kartus daugiau, negu buvo per visus 2020-uosius.

2020 m. buvo sulaikytas 81 migrantas, 2019 m. - 46, 2018 m. – 104.

Siūloma šalpos pensijas skirti iš kitų valstybių atvykusiems žmonėms be duomenų iš jų šalies

Gal tai tik sutapimas, bet kaip tik šiuo metu imtasi išplėsti šalpos gavėjų ratą.

Vyriausybė antradienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, pagal kurį šalpos išmoką galės gauti ir tie anksčiau užsienyje gyvenę žmonės, apie kurių užsienyje gaunamas pensijas ir išmokas gauti duomenis nėra galimybės. Šie įstatymo pakeitimai sudarys galimybę iš kitų valstybių atvykusiems ir prieglobstį Lietuvoje gavusiems žmonėms be kliūčių gauti šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją ar šalpos našlaičių pensiją.

Dažniausiai duomenų gauti nepavyksta dėl sudėtingos politinės padėties tam tikrose užsienio valstybėse ar dėl to, kad su valstybe nepalaikomi diplomatiniai santykiai.

Patvirtinus Seime, įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ