Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2990
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13177
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89207
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Depresija: kai serga siela

2021 m. birželio 12 d.

Šiais laikais apie depresiją girdima vis dažniau. Pasaulį sukausčius pandemijai, depresijos diagnozę išgirsta vis daugiau žmonių. Deja, dar labai dažnai šie žmonės ir jų artimieji nežino arba nepripažįsta, kad depresija yra liga, o ne būdo bruožas.

Depresija – tai liguistai prislėgta bloga nuotaika, interesų ir malonumo jausmo praradimas, kurį lydi sulėtėjęs mąstymas ir judesiai, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio, gerai išsimiegoti, o į galvą lendančios mintys kupinos savęs nuvertinimo, savigraužos ir kaltės. Depresija – tai ne bloga nuotaika ar uždaras gyvenimo būdas, tai – liga, nuo kurios niekas nėra apsaugotas.

Bloga nuotaika ar liūdesys – tai natūrali žmogaus reakcija į neigiamus dalykus ar nesėkmes, tačiau tai tikrai nereiškia, kad sergama depresija. Tiek depresija, tiek liūdesys turi panašius simptomus - gali paveikti jausmus, mintis, kūno funkcijas, kasdienį gyvenimą. Tačiau liūdesys dažniausiai atsiranda dėl konkrečios priežasties, įvykio ar situacijos. Tuo tarpu, depresija gali užklupti netikėtai, kartais ir be jokios akivaizdžios priežasties. Liūdesys paprastai praeina po kelių dienų ar savaičių, o depresijos atveju išsiversti be profesionalų pagalbos gali būti sudėtinga. Svarbu paminėti, kad net ir tokiu atveju, jei dalis depresijos simptomų tinka, depresiją ir jos sunkumo lygį gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras, įvertinęs žmogaus būseną, savijautą ir simptomus, kuriuos jis patiria.

Remiantis „Depresijos gydymo centro“ pateikiamu sąrašu, toliau išvardinti simptomai gali padėti atpažinti šią klastingą ligą.

 

Depresija - psichologiniai simptomai

Prislėgta nuotaika ar liūdesys.Prislėgtumo jausmas yra vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų depresijos simptomų. Kartais žmonės tokiais žodžiais apibūdina šią būseną: „Atsikėlęs ryte jaučiuosi taip, lyg viskas būtų blogai, nors nieko nenutiko ir niekas nepasikeitė.“

Nebedžiugina anksčiau mėgtos veiklos.Tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą ir malonumą, dabar nebegali pradžiuginti. Tai apima ne tik hobius, bet ir negalėjimą patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis.

Intensyvūs nevilties ir bejėgiškumo jausmai.Tai yra vieni sunkiausių išgyvenimų. Šiuos jausmus išgyvenančiam žmogui sunku įžvelgti viltį, kad jis gali jaustis geriau, kad depresija – suvaldoma ir išgydoma liga.

Neigiamos mintys ir žema savivertė. Šiuos jausmus patiriantis žmogus gali dažnai galvoti ir kalbėti apie praeityje patirtas nesėkmes, klaidas, nejaukias patirtis, neteisingus sprendimus. Ji sako tokius žodžius, kaip „esu nieko vertas“, „aš nieko gero nepadariau“, „negaiškite su manimi laiko“, „aš viską sugadinu“.

Verksmingumas.Žmogus gali nuolat jaustis taip, lyg tuoj verks, gali susijaudinti ar susigraudinti dėl mažmožių ir smulkmenų. Gali būti, kad žmogus kasdien verkia, sunkiai nurimsta, nors ir negali įvardinti tokios savijautos priežasties.

Kaltė.Dar vienas sunkus jausmas, kurį tenka patirti didelei daliai depresija sergančių žmonių. Šį jausmą išgyvenantys žmonės gali galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo – tik dėl jų, kad gadina kitiems gyvenimą ir kenkia savo buvimu.

Pyktis, irzlumas. Vieną minutę žmogus gali pratrūkti pykčiu, kitą – raudoti. Tokiam staigiam pokyčiui dažniausiai net nėra priežasties iš išorės, tačiau emocijos gali stipriai kisti akimirksniu.

Sunku priimti sprendimus ir susikaupti. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes depresyviam žmogui tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą.

Mintys apie savižudybę.Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti aplanko žmones, kurie jaučiasi praradę viltį ir bejėgiai tai pakeisti. Žmogus išgyvena tokį stiprų dvasinį skausmą, kad jis tampa sunkiai pakeliamas, o savižudybė pradeda atrodyti kaip priimtina išeitis. Tai didelio pavojaus ir didelės kančios ženklas.

 

Depresija - fiziniai simptomai

Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas. Kai kurie žmonės jaučiasi taip, kad nebegali išlipti iš lovos, jaučiasi išsekę visą laiką, net kai pakankamai miega. Tokie darbai, kaip nusirengti, nusiprausti ar išplauti indus tampa neįveikiamais iššūkiais.

Pasikeitė apetitas ir / ar svoris.Sergant depresija apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis ir nuolat norisi užkandžiauti, kiti – atvirkščiai, praranda apetitą, maistas tampa beskonis ir valgyti tenka beveik per prievartą.

Sunkiai paaiškinami skausmai. Sergant depresija gali pasireikšti ir sunkiai paaiškinami nemalonūs pojūčiai, kuriems gydytojai neranda priežasčių: galvos ir skrandžio skausmas, pykinimas, diskomfortas įvairiose kūno vietose ir t.t.

Miego sutrikimai.Miego sutrikimai labai dažni sergant depresija. Liga paveikia miego kokybę ir kiekybę. Dažniausiai sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundama 3-5 val. ryto ir nebepavyksta užmigti. Tačiau gali būti, kad žmogus miega net 12-14 valandų per parą.

Padidėjęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Depresija sergantys žmonės gali imti dažniau vartoti alkoholį, narkotikus. Taip pat gali padidėti įvairių vaistų (malšinančių skausmą, raminančiųjų) vartojimas.

 

Būdai depresijai įveikti

Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie tikrai gali padėti iš šios sielos ligos išsikapanoti. Nors pokytis neįvyks per naktį, jį galite pasiekti tik priimdami sau palankius sprendimus.

Kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichologą.Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins susirgimą, nukreips konsultacijoms pas kitus specialistus, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Pokalbiai su psichologu padės sustiprinti vidinius įveikos įgūdžius, kurie užkirs kelią depresijos atsinaujinimui. Šie įgūdžiai – tai būdai, kuriais naudodamasis žmogus susidoroja su sunkiais išgyvenimais, neigiamomis mintimis, stresu.

Bendravimas su kitais žmonėmis.Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei artimaisiais. Bendraukite net ir tuo atveju, kai jaučiate, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį apie malonius dalykus.

Judėjimas.Sergant depresija gali būti sunku išlipti iš lovos, o ką jau kalbėti apie sportą. Tačiau reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai. Išeikite pasivaikščioti, lengvai pratampykite raumenis ar įsijungę muziką pašokite.

Valgykite naudingą maistą. Sumažinkite nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą: kofeino, alkoholio, riebalų. Naudokite kuo daugiau įvairių maistinių medžiagų turintį maistą, nepamirškite daržovių ir vaisių.

Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą.Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują. Iš pradžių tai nebus lengva, tačiau vėl atradus gyvenimo džiaugsmą, pasijausite geriau.

Depresija nėra nepagydoma liga. Įmanoma išmokti su ja gyventi, o galiausiai – ją įveikti. Nepamirškime, kad svarbiausia yra rūpintis savimi - pažinti save ir savo išgyvenimus, iškilus bėdai kreiptis pagalbos, užsiimti širdžiai malonia veikla ir mylėti bei gerbti save. Juk niekas kitas geriau už mus to nepadarys.

Justina BELEVIČIENĖ

Medicinos psichologė