Mes turime 160 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:404
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8160
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:118420

Išsaugota meilė gimtajai tarmei sugulė į poezijos knygą

2021 m. birželio 5 d.

Ne vieną šimtmetį knyga buvo tas šviesos spindulys, kuris skelbė minties ir išminties svarbą, turinčią reikšmę žmogaus tobulėjimui. Ne veltui 17-18-to amžių sandūroje gyvenęs anglų rašytojas Džonatanas Sviftas rašė: „Saulės ir knygos paskirtis vienoda – šviesti ir šildyti.“ Ir nors 21-ame amžiuje įprastinę spausdintą knygą iš Olimpo bando išstumti modernios technologijos, kai virtualioje erdvėje gali viską surasti ir skaityti, bet knyga vis dar atlaiko spaudimą. Visada malonu gauti knygą dovanų. Apsidžiaugiau ir aš prieš kurį laiką gavęs naują Angelės Tumalavičiūtės-Matesovičienės poezijos knygą, parašytą gimtąja Labanoro tarme. Prisipažinsiu, kad aš negalėčiau parašyti nė vieno eilėraščio tverečėnų tarme. Pirmos dvi Angelės poezijos knygos „Akimirkų lietus“ ir „Laiškai“ buvo parašytos literatūrine kalba, todėl gerokai nustebau pamatęs tarmiškai parašytą Angelės poezijos knygą. Apie tai, kas paskatino Angelę parašyti knygą gimtąja tarme, ir kalbuosi su Angele Tumalavičiūte-Matesovičiene.

- Angele, kaip kilo mintis parašyti ir išleisti poezijos knygą gimtąja tarme?

- Aš išsaugojau meilę savo gimtajai tarmei, kuria kalbėjo mano tėvai, seneliai, proseneliai. Buvo kaimai, gyveno, statė namus, augino vaikus, o dabar nieko nėra... Tuščia. Kas išliks? Aš saugau mamos išaustas lovatieses, o kas daugiau? Mes ir dabar su seserimis susitikusios kalbamės tarmiškai. Ir nors aš labai gerai kalbu tarmiškai, bet rašyti tarmiškai bėra lengva, bet parašytas ir išspausdintas žodis išliks. Rašant tarmiškai, sunkiau rasti reikiamo žodžio atitikmenų. Aš jau ir pirmose knygose bandžiau vieną kitą eilėraštį parašyti tarmiškai, o šį kartą tarmiškai parašyta visa knyga, - atsakydama į mano pirmą klausimą sako Angelė.

- Angele, bet rašant tarmiškai svarbu sudėlioti ir kirčius.

- Taip, svarbu, ir čia susiduri su tuo, kad nėra taisyklių, kaip, kur ir koks toje tarmėje turi būti kirtis. Juk net vieno kaimo nuo kito žodžio tarimas ir akcentai labai skiriasi. Aš rašau savo Padumblės kaimo ir Labanoro tarme.

- Ar Padumblės kaimas buvo didelis?

- Labai didelis. Labanoro seniūnijoj Padumblės kaimas didžiausias buvo, o dabar gyvenančių nedaug, vienas kitas, dauguma sodybų išpirkta...

- O ar į tėviškę nuvažiuojat?

- Žinoma! Juk ten ir tėvų namas stovi, mes jį tvarkom, prižiūrim, - šyptelėjusi sako mano pašnekovė.

- Angele, o ar prisimeni, kada parašei pirmą eilėraštį?

- Gal penktoje ar šeštoje klasėje į mokyklos sienlaikraštį eilėraštį parašiau: „Atėjo vasarėlė/ gėlėta ir graži,/ Padirbom, pailsėjom/ mes vasarą visi“... Tuomet mokiausi Labanoro septynmetėje mokykloje. O rimčiau pradėjau rašyti gerokai vėliau, kai šventėm sesers 70-metį. Reikėjo parašyti sveikinimo atvirutę. Nuo jos ir prasidėjo... Vadinasi, sesuo „kalta“, o tarmiškai rašyti mane paskatino dalyvavimas facebook grupėje „Suskalbėjimai“. Ten rašo vien tarmiškai. Kažkas ir man pasiūlė įstoti į tą grupę. Įstojau ir pradėjau daugiau tarmiškai rašyti, - sako Angelė Tumalavičiūtė-Matesovičienė.

- Skaitant tavo naujausią poezijos knygą ir pasižiūrėjus į datas po eilėraščiais, susidaro įspūdis, kad ji prašyta vienu atokvėpiu. Labai jau trumpas laikotarpis...

- Iš tikrųjų šios knygos gimimas labai trumpas. Į ją sudėti eilėraščiai parašyti nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio iki šių metų kovo. Ten yra ir eilėraščiai, parašyti Vilniuje, kur patekau į ligoninę susirgusi covid‘u. Ten gulėjau dvi savaites. Guli, žiūri į baltas lubas ir dėlioji mintis. Ką daugiau daryti?..

- Angele, o kaip tave keliai suvedė su RIDSALES leidykla-spaustuve?

- Turėjau svajonę išleisti tarmiškai parašytus eilėraščius. Kai susirinko apie 60 eilėraščių, radau facebooke skelbimą, kad RIDSALES spaustuvė rengia tokį projektą ir kviečia sudalyvauti. Galvoju, va, kaip tik man tinka. Sudalyvavau projekte ir štai knyga išvydo dienos šviesą. Knyga išleista gražiai, esu patenkinta, - vartydama naują Labanoro tarme parašytą poezijos knygą sako Angelė.

Knyga tikrai gražiai, subtiliai išleista. Paimi į rankas ir tiesiog jauti jos šilumą. Šiluma dvelkia ir Angelės eilėraščiai, parašyti gimtąja tarme, kuri kaip ir visos tarmės nyksta. Ką čia bekalbėsi apie tarmes. Kai bendrinei lietuvių kalbai gresia pavojus, kai ją išstumia svetimybės. Labai gražūs, su meile parašyti Angelės eilėraščiai „Rugiai“, „Venuma“, „Aglynas“, „Berželis“. Gražūs ir kiti, bet man labiausiai patiko šitie, kitam patiks kiti. Tuo ir įdomus rašančio ir skaitančio bendravimas. Gražus ir eilėraštis, skirtas gimtajam Labanoro kraštui. Juk čia praėjo Angelės jaunystė. Čia, Labanoro bažnyčioje, ji ir krikštyta, ir Pirmoji Komunija priimta. Kaip ir visiems to krašto žmonėms (ir ne tik) skausmingai nuskambėjo žinia apie Labanoro bažnyčios gaisrą, o kiek džiaugsmo buvo, kai pradėjo kilti naujos bažnyčios sienos...

Kalbame su Angele ir apie pirmus tarmiškai išgirstus žodžius. Ko gero tai buvo žodis, skirtas mamai... Angelės Tumalavičiūtės-Matesovičienės bibliografijoje ne tik trys poezijos knygos „Akimirkų lietus“, „Laiškai“ ir naujausia, parašyta Labanoro tarme, bet autorės eilėraščiai pateko į pasaulio lietuvių almanachą-albumą „Apkabinkime rankom pasaulį“, į šventinį almanachą „Kalėdinė giesmė“, tarptautinį almanachą, skirtą tėvams „Dėkoju, kad vedei už rankos“, tarptautinį almanachą „Meilės atodūsiai“ ir „100 eilėraščių Lietuvai“.

O užbaigti šį pasakojimą norėčiau Angelės Tumalavičiūtės-Matesovičienės žodžiais, parašytais naujos knygos pratarmėje:

„Skumbėk, mānā žemēlā,

Skumbėki upeliukais.

Skumbėk dungāus žvaigždēlā,

Bāluok baltuoju rūku...

Tai – mano gimtoji kalba, aukštaičių Labanoro krašto tarmė. Šia kalba kalbėjo tėvai, seneliai, proseneliai. Pirmasis žodis buvo šios gimtosios kalbos skambesys, kuris lydi mane iki šiol. Deja, tarmės nyksta. Tas paskatino rašyti gimtąja tarme, kad šis tautos turtas išliktų.“

Algis JAKŠTAS