Joninės arba Rasos – ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventė. Ji pastaruoju metu Lietuvoje paskelbta valstybine švente, tad ir švenčiama linksmai bei audringai.

Rasos arba Joninės svarbios tiek pagoniška, tiek krikščioniška prasmėmis, nes čia susipynusios abejos tradicijos, kurios ir yra neatskiriamos mūsų kultūros sudedamosios dalys. Lietuvoje iki šiol išlikęs paprotys Joninių išvakarėse varduvininkams nupinti ąžuolo vainiką ir girliandas. Šventėje vyrauja ugnies ir vandens sąjungos simboliai. Tarp jų dominuoja kupolė – stiebas, apipintas žolynais, kurio viršūnėje dega ugnis. Kitas Rasų simbolis yra vartai – įėjimas į sakraliąją, nekasdienišką erdvę, kurioje gali nutikti kas nors ypatinga, įvyksta tikrų tikriausias stebuklas. Trumpiausią metų naktį buriame iš devynių arba septynių žolynų, surinktų kas septyni ar kas devyni žingsniai. Tokia puokštelė yra ypatinga, nes burtai iš žolių, kurias taip nuskynėme, lemia visą mūsų ateitį iki Kalėdų. Trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos šventėje apstu ir jaunimo gyvenimo simbolikos.

Mūsų rajone Joninės (Rasos) švenčiamos kasmet ir paprastai vaizdingiausiuose gamtos kampeliuose, į kuriuos suguža būriai norinčių pramogauti ir pasibūti smagiame būryje. Šiemet Joninių naktis ir diena buvo sausos ir gana šiltos, tad švęsti trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos buvo minios žmonių.

Švenčionėliuose visus vilioja išlakių pušų paunksmėje įsitaisęs Žeimenos upės vingis ir trečiasis paplūdimys. Su naminiu sūriu ir gira visi buvo pasitinkami prie vartų, pro kuriuos įeinantiems linkėta sveikatos ir sėkmės. Apeiginę šventės dalį pradėjo Švenčionėlių kultūros centro folkloro ansamblis „Sudota“, šoko Švenčionių kultūros centro ansamblio „Aukštaitija“ šokėjų grupė, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos ir Švenčionių meno mokyklos šiuolaikinio šokio grupės „Skrydis“ ir „Erdvė“, Marijonas Dieninis atliko populiariausių dainų popuri ir paskelbė šokių maratoną. Aktyviausi šokėjai buvo apdovanoti prizais. Buvo uždegtas ir Joninių laužas, ir stebulė, o upėje liepsnojo įspūdingos kaltanėniškių Algio ir Rasos Breidokų pagamintos šiaudinės skulptūros. Žinoma, ąžuolo vainikais buvo apvainikuoti Jonai ir Janinos, mergelės ir vainikėlius plukdė, ir ant medžio mėtė, o paskui visi šėlo „Funky“ koncerte, ragavo Breidokų žolelių arbatos, vaišinosi prekybininkų siūlomais užkandžiais ir gėrimais, pirko suvenyrus ir tautodailininkų dirbinius, o paskui iki pat prašvintant trypė diskotekoje. Švenčionių rajono tarybos narė Jolanta Olechnovič Švenčionėlių kultūros centro kolektyvui padovanojo ąžuolo sodinuką, kuris augdamas ir vešėdamas turėtų priminti jiems smagią šių metų šventę.

Dvi dešimtys ąžuoliukų, kuriuos padovanojo Švenčionėlių miškų urėdija, šią šventę primins ir švenčioniškiams Jonams, Janinoms ir Ivanams, kuriems jie ir buvo įteikti. Čia šventė vyko miesto parke. Koncertavo Švenčionių kultūros centro garbaus amžiaus žmonių šokių kolektyvas „Trepsis“, Rimo Ankėno vaikų dainos studija, Zigmo Žemaičio gimnazijos mokiniai, kaimo kapela „Kaimynai“ ir svečiai iš Strūnaičio kaimo klubo – kapela „Merkūna“. Už paramą šventei jos organizatoriai sakė esantys labai dėkingi Švenčionėlių miškų urėdijai ir miesto seniūnei Inai Sinienei.

Pabradėje ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventei labai tiko Pabradės kultūros centro ir Bronislovo Vilimo projektas, gavęs finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo, pučiamųjų orkestrų festivalis „Vasaros akordai“. Gausiai susirinkusiems žiūrovams koncertavo B.Vilimo vadovaujami Pabradės fanfarinis orkestras, Pavoverės „Brass Band“ ir svečiai iš Vilniaus – Balio Dvariono meno mokyklos džiazo orkestras ir „Brass Band senjorai“. Savo pasirodymais džiugino ir kiti Pabradės kultūros centro kolektyvai: Žeimo šeimos ansamblis, „Dione“ kartu su soliste Agniete, dainininkės Halina ir Danutė, o linksmybės tęsėsi dar ir Joninių diskotekoje.

Nemažai žmonių sutraukia ir Pašaminėje prie Švento ežero rengiama trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos šventė. Vaizdingoje vietoje mėgsta pasilinksminti ne tik pašaminiškiai, bet ir iš aplinkinių kaimų bei miestelių suvažiavę žmonės. Vainikėlių pynimo, plukdymo ir kitas apeigas parodė klubo vedėjos Dalės Basiūnienės parengti vaikučiai, šoko Švenčionėlių kultūros centro garbaus amžiaus žmonių kolektyvas „Senjorai“, renginį vedė Gražina Jarmalytė.

Vardas Jonas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: Latvijoje – Janis, Rusijoje – Ivanas, Anglijoje – Johnas (Džonas), Prancūzijoje – Jeanas (Žanas), Ispanijoje – Juanas (Chuanas). Nors Jonas ir Janina pastaruoju metu Lietuvoje nėra itin populiarūs vardai (statistikos duomenimis, per 2012 metus iš viso buvo užregistruoti 4758 vardai, iš kurių 38 – Jonai, tuo tarpu Janina – tik viena), tačiau graži ir linksma vasarvidžio šventė daugelio mėgstama ir dėl laisvadienio, ir dėl galimybės tą naktį praleisti gamtoje smagiame būryje šėlstančių ir besilinksminančių žmonių.

Irena POŽĖLIENĖ