Mes turime 315 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5708
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19568
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91925
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Jei pavasarį lytų...

2021 m. balandžio 10 d.

Taigi kaip būtų gerai, jei pavasarį lytų kuo dažniau – taip galvojame žiūrėdami į senkančias upeles ir upes, į džiūstančias pelkes ir pelkutes. Ir balos, raistai ir net mūsų šuliniai, taip ir neatsigavę po žiemos, laukia vandens. Ar lietus, nesvarbu, koks jis bebūtų, gali ką nors išgelbėti?

Ko gero, net ir teoriškai būtų sunku išskaičiuoti, kiek laiko ir koks turėtų kristi lietus, kad jį pajaustų visi, kam reikia vandens. Gali būti, kad pavasariniai lietūs gali suteikti daugiau drėgmės, nei vandens. O drėgmė yra tai, kas teks dirvai, paviršiniams žemės sluoksniams. Pavasario saulė ir vėjas viską džiovina be galo greitai, todėl toks drėgmės papildymas laukiamas visada. Tačiau yra dar keletas priežasčių, kodėl taip reikia lietaus.

Net nelabai gausus pavasarinis lietutis reiškia daugelio rūšių pabudimą, pokyčius jų aktyvume. Žinome, kad po lietaus medžių pumpurai sprogsta tiesiog „akyse“, skleidžiasi žiedai ir pradeda augti žolė. Lietaus nuplauti augalai visai kitaip reaguoja į šilumą. Tačiau lietutis yra signalas vabzdžiams – po jo, ypač stojus šilumai, ore jų būna debesys, ir tuo mes net nesistebime.

Per lietų ar po jo į neršto vietas aktyviausiai keliauja varlės ir rupūžės. Didelė oro drėgmė palanki jų odai, ne mažiau tinkama ir „drėgna“ aplinka. Varliagyvių oda labai jautri, pro ją (tačiau – tik pro drėgną) gyvūnai gali kvėpuoti. Drėgmės ypač reikia visoms baloms ir balutėms, kur varlės išneršė ar dar tik nerš. Dabar, balandžio pradžioje, nemažai jų jau gerokai nuseko, niekas negali užtikrinti, jog jose išneršti ikreliai nežus. Taip nutiko pernai, užpernai. Dar vienas nesėkmingas sezonas varlių populiacijoms būtų pavojingas.

Drėgmė svarbi paukščiams – daugelis jų aktyviausi rytais, kai žolė žvilga nuo rasos. Žinoma, toks pat aktyvumas stebimas ir po lietaus. Tada galima surasti daugiau lesalo, be to – medžiaga lizdams sukti yra sumirkusi, suminkštėjusi ir labai tam tinkanti. Paprastai paukščiai lizdus suka anksti rytais – kai kas mano, kad tada jie geriausiai pailsėję, kad jiems niekas netrukdo. Gali būti ir taip, tačiau drėgmės paruošta medžiaga statybai ne mažiau svarbi...

Lietaus pavasarį mums ir gamtai reikia dar dėl vienos svarbios priežasties: drėgna pernykštė pievų žolė nedega ir sumažėja šių niekam nereikalingų gaisrų tikimybė. Kasmet apie tai kalbame, aiškiname, valstybinės institucijos praneša apie baudas, skiriamas gaisrų sukėlėjams. Baudos tikrai didelės, tad rizikuoti neverta. Tačiau esmė ne baimėje gauti baudą, o protingame elgesyje: juk pievose yra per daug gyvybės, kurią ugnis sunaikins. Kas suskaičiuos sudegusius vabzdžius, žemės paviršiuje gyvenusius bestuburius dirvodarininkus, kurie lemia dirvožemio kokybę ir derlingumą? Kas atlygins (ne finansiškai) visų varlių, žalčių, ežių, kiškiukų ir paukščių lizdų netektis?

Mums ir gamtai daug kuo gali padėti lietus. Tik kaip jį prisikviesti, kad jis kristų kuo dažniau. Kad ir nelabai gausus, bet nešantis drėgmę. O gal papilantis net ir vandens išteklius?

Selemonas PALTANAVIČIUS