Mes turime 436 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4519
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14706
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90736
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Toks darbas – sniego kaupimas

2021 m. vasario 27 d.

Žiema išeina... Nors daugeliui ji atrodė labai gili ir nuožmi, tačiau iš tikro ji neprilygo kažkada buvusioms „tikroms“ žiemoms, o tokia nuomonė apie šią žiemą yra iš mūsų nepatirties... arba – iš užmaršumo. Ko gero, šių metų žiema buvo graži, šiek tiek šalta ir snieguota. Dabar sakome: gerai, kad ji buvo snieguota! Nes kaip tik tokių žiemų mes vis laukiame ir iš jų daug ko tikimės.

Ar pamenate klasiką: ... ir putodamas sniegas visur į nieką pavirto... O ne, sniegas, kaip ir ledas, yra viena iš vandens formų, jam tirpstant gaunama labai daug vandens. Todėl iš kiekvienos žiemos laukiame ir rimto sniego, kuris galėtų papildyti nusekusias upes, ežerus, pelkes. Visada taip ir vykdavo. Tačiau jau trejetą žiemų sniego nebuvo arba jo iškrisdavo taip mažai, kad tirpsmo vandens nepakako kompensuoti drėgmės netekčių.

Ši žiema buvo snieguota, tačiau ar sniegas, kauptas gerą mėnesį, ženkliai pakeis hidrologinę situaciją? Ko reikia, kad upės, ežerai, pelkės ir dirva atsigertų iki soties? Sniego kai kur, ypač rytinėje šalies dalyje, buvo 30-40 centimetrų, tačiau jis buvo purus, lengvai įveikiamas stirnoms ir net kurapkoms, kurios jį kapstydamos pasiekdavo maistą. Tikrasis sniego kiekis labiausiai pasimatė dabar, atšilus ir jam suslūgus – atrodo, kad liko gerokai mažiau nei 20 centimetrų.

Taigi sniegas tirpsta. Keletas laipsnių šilumos, saulė ir lietus jį naikina labai sparčiai – vakarų Lietuvoje jau daug plikų plotų, į juos grįžta pempės, dirviniai vieversiai. Į Rytų Lietuvą pavasaris ateina kaip visada daug vėliau, nei kitur. Ar šis sniegas, jo tirpsmo vanduo tikrai pamaitins visus?

Kadangi žemė po sniegu visai neįšalusi arba pašalo sluoksnis labai plonas, iš apačios tirpstančio sniego vanduo jau geriasi į ją niekur nenutekėdamas. Dažni rūkai liudija, kad daug drėgmės išgaruoja. Greitesnį tirpsmą ir naujų srovių atgimimą paskatintų tik lietus. Tačiau, tikėtina, ledo tirpsmas bus palaipsnis ir beveik nepastebimas.

Ar galima laukti potvynio, apie kurį daug kas iš anksto pateikia ypatingas prognozes? Ko gero ne, matyt – teks regėti tik laikiną upių tvinimą, kurį gali sukelti ledų sangrūdos. Joms iširus, potvynio nebeliks.

Tai gal galima ką nors daryti, kad sniegas neištirptų taip greitai ir kuo daugiau jo drėgmės tektų dirvai? Taip, galima – kai kas nuo pat snygio pražios sniegą kaupė soduose, daržuose, kūdrose. Gaila, kad pamiršta sena protingų ūkininkų patirtis – sniegą „sulaikyti“ laukuose. Senovėje (ir ne tokioje gilioje) arklių traukiamu trikampiu būdavo suformuojami sniego gūbriai, kurie, suledėję ir sušalę, išlikdavo labai ilgai ir tirpdami žemę drėkindavo net jau gerokai atšilus. Mums to reikia ir dabar. Kaip ir laukų želdinių, apie kuriuos net girdėti nenori ūkininkai. O juose kaupiasi pūgų suneštas sniegas, iš čia drėgmė sklinda po aplinkines dirvas ar pievas.

Tačiau šiomis dienomis – nors ir paskutinėm žiemoje, tą daryti dar ne vėlu. Tuo labiau, mes dar regėsime visko, net ir sniego, kurį ir vėl galėsime kaupti būsimam mūsų derliui auginti ir gamtai drėgme aprūpinti.

 

 

Smilginis strazdas ant tirpstančio sniego.

 

Autoriaus nuotr.