Mes turime 198 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1663
mod_vvisit_counterŠią savaitę:1663
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:108060

Švenčionių rajone ir 2020 metais gyventojų mažėjo, nors šalyje – padaugėjo

2021 m. sausio 23 d.

Nė nepajutome, kaip pralėkė vos ne visas pirmas 2021-ųjų metų mėnuo – sausis, kuris buvo pilnas savotiškų išbandymų ir karantinu, ir šalčiu... Nors jau atvėrėme duris į 2021-uosius, bet kaip dažnai sakoma, prieš einant pirmyn, verta nors retkarčiais atsigręžus pasižiūrėti ir atgalios. Rašytojas Paulo Coelo rašė apie gyvenimą: „Gyvenimas kartais būna neįtikėtinai šykštus – ištisomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais ir metais žmogus nesulaukia nė vieno naujo pojūčio. Po to jis praveria duris, ir ant jo užgriūna visa lavina.“ Panašiai nutiko ir 2020-aisiais, kurių demografinius pokyčius Lietuvoje ir Švenčionių rajone ketinu apžvelgti šiame straipsnyje.

Su lengvu nerimu dėl Covid-19 prasidėjo praėję metai, o jau baigiantis pirmam ketvirčiui tas nerimas tapo realybe – buvo paskelbtas karantinas, prasidėjo pirmi apribojimai, vis daugiau baimės kaustė žmones. Visos tos baimės, ko gero, turėjo įtakos ir demografiniams pokyčiams tiek šalyje, tiek rajone.

Pirmiausia už gautus statistikos duomenis norėčiau padėkoti Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistei Birutei Stolytei, o apžvalgą ir analizę norėčiau pradėti nuo demografinių pokyčių Lietuvoje.

 

Lietuvoje gyventojų padaugėjo

Pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus išankstinius duomenis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų arba 1,1 tūkst. daugiau nei 2020 m sausio 1 d. Iš pirmo žvilgsnio kyla mintis, kad pagaliau šalyje padidėjo gimstamumas, sumažėjo mirčių, o ir mažiau mūsų šalies piliečių emigruoja ieškodami laimės užsienyje, bet iliuzijos greitai išsisklaidė, kai atidžiau pastudijavau skaičius, o jie nėra džiuginantys. Tas gyventojų padidėjimas susidarė dėl padidėjusios užsieniečių imigracijos, paprasčiau tariant, atvykimo į Lietuvą dirbti ir gyventi. Bet apie viską iš eilės.

2020-aisiais Lietuvoje gimė 24,5 tūkst. kūdikių, o tai 2,9 tūkst. mažiau negu 2019. Beje, pernai gimė mažiausiai kūdikių nuo 1990-ųjų. Per 2020 metus mirė 43,4 tūkst. žmonių, o tai 5,1 tūkst. daugiau nei 2019 m. Sudėjus du skaičius – gimusių kūdikių mažėjimą ir mirusių padidėjimą per 2020 m., gausime 8 tūkstančius – tiek gyventojų natūraliai sumažėjo lyginant su 2019 m., bet grįžkime prie kitų aktualių skaičių, ir pabandykime suskaičiuoti natūralų sumažėjimą. Kadangi 2020 m. Lietuvoje mirė 43,3 tūkst. žmonių, o gimė 24,5 tūkst., tai gausime, kad natūraliai gyventojų sumažėjo 18,9 tūkst. Tiek daugiau žmonių 2020-aisiais mirė negu gimė. Tai iš kur atsirado tas stebuklingas gyventojų padidėjimas Lietuvoje? Ogi iš vis daugiau į Lietuvą laimės ieškoti atvykstančių užsieniečių skaičiaus. Galima pasidžiaugti gal bent tuo, kad 2020-aisiais mažiau mūsų tautiečių išvyko laimės ieškoti į užsienį ir daugiau sugrįžo. 2020 m. iš Lietuvos emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų (o tai daugiau nei visi Švenčionių r. gyventojai), tai 6,2 tūkst. mažiau negu 2019 m. Nors po Brexito Jungtinė Karalystė paliko ES, bet ten vis dar daugiausia mūsų tautiečių keliauja ieškoti geresnio gyvenimo. 2020 m. tokių buvo 6 tūkst. Į Lietuvą pernai sugrįžo 20,8 tūkst. gyventojų. Skirtumas tarp išvykusių ir sugrįžusių nėra didelis – 2800 gyventojų, bet jis vis dar neigiamas. Bet atvykėlių (imigrantų) pernai užderėjo, į Lietuvą imigravo 22,3 tūkst. užsieniečių, o tai 2,6 tūkst. daugiau nei 2019-aisiais. Didžioji dalis – 9,3 tūkst. – imigravusių į Lietuvą buvo Ukrainos piliečiai. Šiek tiek mažiau – 7,3 tūkst. – atvyko iš kaimyninės Baltarusijos, o iš kitur – gerokai mažiau.

2020-aisiais bendras imigravusių skaičius (įskaitant grįžtančius iš emigracijos šalies piliečius) – 43,1 tūkst. žmonių, arba 3 tūkst. daugiau nei 2019 m.

Dar vienas svarbus žmogaus gyvenimo veiksnys – šeimos kūrimas, ir nors dabar daug žmonių gyvena oficialiai neįregistravę santuokos, bet 2020-aisias buvo įregistruota 15,2 tūkst. santuokų ir 7,4 tūkst. ištuokų. Lyginant su 2019-aisiais santuokų sumažėjo 4,3 tūkst, o ištuokų – 1,3 tūkst. Tai, kad mažėjant santuokų, mažėja ir ištuokų, lyg ir logiška...

Iš skaičių smatome, kad pernai buvo didžiausias mirusių padidėjimas per metus per visus 30 nepriklausomybės metų nuo 1990 m.

Ir dar keli skaičiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, šalyje gyveno 3 mln. 693,7 tūkst. gyventojų, po 10 metų – 2000 m. – sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 3 mln. 512,1 tūkst., 2010 m. gyveno 3 mln. 142 tūkst., o 2021 m. sausio 1 d. – jau tik 2 mln. 795,2 tūkst. žmonių. Liūdna. Bet per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik 900 tūkst. Žinoma, dalis sumažėjimo – natūrali kaita, nes per paskutinius 10 metų ji sudarė 116,3 tūkst. Tiek žmonių daugiau mirė negu gimė, bet kaip beskaičiuosi, didžiąją gyventojų mažėjimo dalį sudaro emigracija...

 

Švenčionių rajone gyventojų stabiliai mažėja

Šalyje 2021 m. sausio 1 d. gyventojų lyginant su 2020 m. sausio 1 d. padaugėjo 1,1 tūkst., o Švenčionių rajone per metus gyventojų sumažėjo 434, bet apie viską smulkiau, ir pradėsime nuo linksmesnių ir malonesnių skaičių – kūdikių gimimo.

Per 2020-uosius Švenčionių rajone įregistruota 134 gimę vaikai: 64 berniukai ir 70 mergaičių. Daugiausia vaikų gimė lapkričio mėnesį – 20, o mažiausiai gimė spalį – tik 5. Lyginant su 2019 m., kai gimusių vaikų buvo įregistruota 161, pernai gimė 27 vaikais mažiau, o tai ne tiek ir mažai... 2020 m. vaikus pagimdė 9 vienišos motinos: 3 motinos pagimdė po pirmą vaiką, 2 – po antrą, 2 – po trečią, 1 – pagimdė ketvirtą vaiką ir 1 pagimdė penktą vaiką. Vis dar turime daugiavaikių šeimų. Vienai šeimai gimė devintas vaikas, vienai – septintas, vienai – penktas vaikas, šešioms šeimoms gimė ketvirtas vaikas ir dešimčiai šeimų gimė trečias vaikas.

Vyriausiai pagimdžiusiai mamai – 43 metai, o vyriausiam tėčiui – 54 metai. Jauniausiai mamai – 17 m., o tėčiui – 19 m.

Visada įdomu pasižiūrėti pačius įdomiausius vardus, kuriuos tėvai parenka savo atžaloms. 2020 m. įdomiausi mergaičių vardai būtų Lūna ir Bona, o berniukų – Sajan ir Elimar. O kokius vardus dažniausia rinko savo naujagimiams tėvai? Mergaičių: Lėja – 4, Amelija ir Alisa – po 3, Sofija, Austėja ir Emilija – po 2 (pernai populiariausi buvo: Kamilė – 6, Lėja – 4, Ema ir Milana – po 3). Populiariausi berniukų vardai: Rokas – 3, Aronas ir Kiril – po 2 (2019 m. buvo: Rėjus – 3, Mindaugas ir Lukas – po 2).

Kadangi nemažai mūsų tautiečių pasklidę po pasaulį, dalis tėvų vaikų gimimą registruoja tėvynėje. Švenčionių rajone 2020 m. apskaitytų vaikų (gimusių užsienyje) buvo 14, tad realiai rajone pernai gimė tik 120 vaikų.

Žmogaus gyvenimą įrėmina dvi datos – gimimo ir mirties, bet yra ir tarpstotės – šeimos kūrimas, kurį lydi santuokos, o dažnai ir ištuokos. 2020 m. Švenčionių rajone įregistruota tik 85 santuokos, 8 mažiau nei 2019 m. Kadangi dabar žmonės gali santuokai pasirinkti ne tik metrikacijos skyrių, tai 25 poros susituokė bažnyčioje. Ir čia aiškus lyderis – Labanoro bažnyčia (klebonas Jurgis Kazlauskas), čia susituokė net 9 poros. Kažkuo traukia nauja Labanoro bažnyčia žmones, kuriančius šeimas. Pabradės bažnyčioje susituokė 6 poros, Švenčionių ir Švenčionėlių bažnyčioje – po 4 poras, Balingrado bažnyčioje susituokė 1 pora ir 1 pora susituokė Pabradės Šv. Sergejaus Radonežiečio cerkvėje. 4 poros savo santuoką įformino pasirinktoje Švenčionių r. savivaldybės vietoje. 7 santuokos sudarytos užsienyje: po dvi – Vokietijoje ir Rusijoje, po vieną – Ukrainoje, Latvijoje, Kazachstane.

Vyriausia susituokusi pora: jai – 67, jam – 60 metų, o jauniausia: jai – 20, jam – 23 metai. Būna gyvenime atvejų, kai vienoje santuokoje neradę laimės žmonės bando ieškoti jos su kitu partneriu. 9 vaikinai tuokėsi su moterimis, kurioms tai buvo antra santuoka, dvi merginos pirmą kartą tekėjo už vyrų, kuriems tai buvo antra santuoka, 13 vyrų ir 13 moterų tuokėsi po antrą kartą.

Daugiausia santuokų įregistruota rugpjūčio mėnesį – 20, rugsėjį registruota 18 santuokų. 2020 m. buvo išduotos 8 pažymos santuokai sudaryti užsienyje, daugiausia Vokietijoje – 4.

Bent vienu aspektu galime pasidžiaugti, 2020 m. buvo mažiau ištuokų nei 2019 m. Tiesa, nedaug mažiau – vos 1. 2020 m. registruota 51 ištuoka, 2019 m. buvo 52. Kartais net gražų amželį kartu pragyvenę žmonės ima ir pasuka skirtingais keliais. 2020 m. viena šeima išsituokė pragyvenusi 52 metus, 2 šeimos pragyvenusios 30 metų ir dvi šeimos, pragyvenusios kartu 19 metų. Vyriausia išsituokusi šeima: jam – 76 metai, jai – 72 metai, o jauniausia: jam – 28 metai, jai – 22 metai. Dauguma išsiskyrusių porų turėjo po 1 vaiką.

Žmogaus paskutinė gyvenimo stotelė – išėjimas į amžinybę arba mirtis. Per praėjusius metus Švenčionių rajone mirė 475 žmonės: 232 vyrai ir 243 moterys. Lyginant su 2019 m., kai mirčių buvo 486, pernai mirčių buvo 11 mažiau. Žinoma, tas faktas džiugina, bet ir gimusių pernai buvo mažiau, o ir žmonių rajone nuolat mažėja. Žinoma, mes nesam kažkuo išskirtiniai, visose kaimyninėse savivaldybėse gyventojų mažėja, bet savo krašto problemos visada skaudina labiau. Daugiausia žmonių mirė gruodžio mėnesį – 54. Ko gero, čia ir Covid-19 prisidėjo, nors 2020 m. daugiausia žmonių mirė nuo širdies ligų ir vėžio.

Vyriausia 2020 m. mirusi moteris buvo 103 metų amžiaus, dvi buvo sulaukusios po 97 ir dvi – po 94. Vyriausias pernai miręs vyras buvo 96 metų. Keturi mūsų rajono gyventojai mirė užsienyje.

Tam, kad būtų aiškiau matyti demografinius pokyčius rajone, skaičius sudėliosime į lenteles.

 

 

1990

2000

2010

2020

Gimė

441

272

262

134

Mirė

569

509

586

475

Susituokė

271

120

138

85

Išsituokė

59

82

49

51

1 lentelė. Demografiniai pokyčiai Švenčionių r. 1990-2020 m.

 

Pažvelgę į skaičius 1 lentelėje matome, kad prieš 30 metų, t. y. 1990 m. gimusių buvo 3,3 karto daugiau nei pernai. Tiesa, 2020 m. mirusių beveik šimtu mažiau, bet per tuos 30 metų rajone gyventojų sumažėjo 15505 žmonėmis (nuo 38004 iki 22495), o tai sudaro nei daug, nei mažai, apie 41 proc., tiek „susitraukė“ Švenčionių rajonas per 30 metų. O kaip keitėsi demografinė situacija Švenčionių rajone per 2020 m.

 

 

2020.01.01

2021.01.01

Sumažėjimas

Švenčionių r. sav.

22929

22495

434 (-1,89 proc.)

Miestas

14126

13919

207 (-1,47 proc.)

Kaimas

8803

8576

227 (-2,58 proc. )

Švenčionėliai

4726

4654

72 (-1,52 proc.)

Pabradė

5337

5286

51 (-0,96 proc.)

Švenčionys

4063

3979

84 (-2,07 proc.)

2 lentelė. Demografiniai pokyčiai Švenčionių r. ir miestuose 2020 m.

 

Štai tokie skaičiai sugulė į 2 lentelę. Kaip matome, rajone gyventojų sumažėjo viena nedidele seniūnija, o iš miestų daugiausia „nukraujavo“ Švenčionys – 84, ten jau ir 4 tūkstančių gyventojų, ir dar sąrašinių, nesusidaro, o realiai gyvena gerokai mažiau.

Ir dar keli skaičiai pamąstymui. Pagal 1989 m. surašymą 1989 m. Švenčionyse gyveno 6469 žmonės, iš šio skaičiaus atimkime 3979 gyvenusius 2021 m. sausio 1 d., gausime įspūdingą skaičių – 2490 – tiek žmonių per 31 metus sumažėjo Švenčionyse. O kaip pasikeitė kiti du rajono miestai? Švenčionėliuose 1989 m. gyveno 7712, o 2021 m. sausio 1 d. – 4654, sumažėjimas 3058 žmonės. Pabradė 1989 m. turėjo 7360 gyventojus, o 2021 m. sausio 1 d. – 5286, sumažėjimas 2074. Kaip matome, situacija geriausia Pabradės mieste, gal todėl, kad Vilnius netoli, ir žmonės, gyvendami Pabradėje, ramių ramiausiai gali dirbti Vilniuje.

 

Apie kaimynus ir jų gyvenimą

Taip jau būna gyvenime, kad vienaip ar kitaip mes susiję su kaimynais. Pabandysiu bent šiek tiek apžvelgti demografinius pokyčius per praėjusius 2020-uosius kaimyniniuose Ignalinos, Zarasų ir Molėtų rajonuose ir palyginti su Švenčionių rajonu. Pradėsiu nuo demografinių pokyčių per praėjusius metus.

 

 

Švenčionių r. sav.

Ignalinos sav.

Zarasų sav.

Molėtų sav.

Gimė

134

68

103

100

Mirė

475

344

348

381

Susituokė

85

64

52

106

Išsituokė

51

43

56

42

3 lentelė. Demografiniai pokyčiai Švenčionių r. ir kaimyniniuose rajonuose.

 

Pasižiūrėję į 3 lentelėje esančius skaičius matome, kad situacija prasčiausia kaimyniniame Ignalinos rajone, kur santykis tarp gimusių ir mirusių sudaro 5 (!) kartus, kai kituose rajonuose, tarp jų ir Švenčionių, tas santykis yra tarp 3,5-3,8 karto. Ignalinos rajone ir gimusių kūdikių 2020 vos 68. O štai santuokų daugiausia buvo molėtų rajone – 106. O kokia buvo gyventojų kaita minėtuose rajonuose per 2020-uosius?

 

 

2020.01.01

2021.01.01

Sumažėjimas

Švenčionių sav.

22929

22495

434 (-1,89 proc.)

Ignalinos sav.

14430

14125

305 (-2,11 proc.)

Zarasų sav.

14915

14635

280 (-1,88 proc.)

Molėtų sav.

17153

16873

280 (-1,63 proc.)

4 lentelė. Gyventojų mažėjimas Švenčionių ir kaimyniniuose rajonuose.

 

Kaip matome iš 4 lentelėje pateiktų skaičių, gyventojų sumažėjimas procentaliai labiausiai palietė Ignalinos rajoną.

Pabaigoje pabandykime palyginti demografinius pokyčius 2020-aisiais tiek mūsų rajono miestuose, tiek kaimyninių rajonų miestuose.

 

 

2020.01.01

2021.01.01

Sumažėjimas

Švenčionys

4063

3979

84 (-2,06)

Švenčionėliai

4726

4654

72 (-1,52)

Pabradė

5337

5286

51 (-0,96 proc.)

Ignalina

4837

4777

60 (-1,24 proc.)

Molėtai

5500

5392

108 (-1,96 proc.)

Zarasai

6050

5932

118 (-1,95 proc.)

Dūkštas

738

729

9 (-1,21 proc.)

Dusetos

549

512

37 (-6,74 proc.)

5 lentelė. Demografiniai pokyčiai Švenčionių r. miestuose ir kaimyniniuose miestuose.

 

Iš 5 lentelėje pateiktų skaičių matome, kad labiausiai „nukraujavo“ Dusetos ir Švenčionys, bet ir kituose miestuose situacija ne ką džiugesnė. Mažiausias gyventojų sumažėjimas yra Pabradėje, čia gyventojų sumažėjo vos 0,96 proc.

Štai tokia praėjusių 2020-ųjų apžvalga. Nėra ji linksma nei Švenčionių rajono savivaldybėje, nei kaimyniniuose rajonuose, nes gyventojų stabiliai mažėja visur, provincija traukiasi. Nelieka jaunų žmonių, nekuriamos šeimos, mažėja mokinių, kurie baigę gimnazijas dažniausiai „išskrenda“ ir nebegrįžta. Kas laimės ieško užsienyje, kas didmiesčiuose... Senstant visuomenei, tik globos namuose vietų trūksta. Tokia realybė, liūdna realybė, kurioje nemažą sumaištį įneša dar ir pandemija bei karantinas...

Už pateiktą informaciją apie demografinę situaciją dar kartą dėkoju Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistei Birutei Stolytei. Statistikos duomenys yra išankstiniai, todėl dar gali pasikeisti.

Algis JAKŠTAS