Mes turime 312 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5066
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15253
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91283
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lošimai: nuo pramogos iki priklausomybės – vienas žingsnis. I dalis

2020 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis, Nr.71 (1986)

Teigiama, kad maždaug 0,02 proc. visų arba 0,03 proc. suaugusių 20–59 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo azartinių lošimų. Ir nors lyginant su kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe nuo alkoholio, patologinio potraukio azartiniams lošimams sutrikimas sudaro žymiai mažesnį procentą, tai vis vien yra opi problema, galinti stipriai pakenkti priklausomo žmogaus gyvenimo kokybei.

 

Priklausomybė išsivysto lengvai

Trejus metus lažybų punkte dirbusi Kristina (vardas pakeistas) sakė, kad pramoga labai lengvai tampa priklausomybe. Pašnekovė sakė galinti išskirti tris lažintis ateinančių žmonių grupes: komandų fanai, ateinantys simboline suma palaikyti mėgstamų komandų, jaunuoliai, ką tik sulaukę 18-os metų ir į lažybas žiūrintys kaip į smagią pramogą, ir žmonės, kurie iš lažybų tikisi uždirbti. Pastaroji grupė, pasak Kristinos, ir yra ta, kuri turi problemų: šie žmonės „neserga“ už konkrečias komandas, nesidomi žaidimu ir seka tik rezultatą.

„Klientai – beveik vien vyrai. Moterų ateina labai mažai ir dažniausiai jos susikuria nuotolinių lažybų paskyrą. Darau prielaidą, kad lošia ne pačios, o paskyra skirta nepilnamečiams vaikams“, – pasakojo Kristina ir pridūrė, kad dauguma lažybų punkto klientų 30–50 metų amžiaus, tačiau yra ir nemažai jaunimo.

„Dauguma žmonių, besilankančių kazino ar lažybų punkte pirmą kartą, dažniausiai nenutuokia, kaip čia viskas vyksta, ir galvoja, jog vienas kartas nepadarys jokios žalos. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo to, ar žmogus yra lengvai paveikiamas, koks jo charakteris, tačiau priklausomybė išsivysto tikrai lengvai“, – sakė Kristina.

Kristina teigė, kad lažybų punktuose ir kazino viskas įrengta taip, kad žmogus prarastų laiko nuovoką: tokios įstaigos paprastai būna be langų, kad žmogus nematytų, kiek laiko čia praleido, patalpose nėra didelio aiškiai matomo laikrodžio, dažniausiai patalpose būna įrengtas rūkomasis, kad žmogui nereikėtų išeiti į lauką.

Anot Kristinos, nesunku pastebėti, kad žmogus priklausomas, tačiau lošimo įstaigų darbuotojai neturi teisės tokių klientų neaptarnauti.

 

Lošdami prisidaro tūkstantinių skolų

Kristina pasakojo, kad jos matyti nuo lošimo priklausantys žmonės pasižymėjo nervingumu, irzlumu, dirglumu, su jais būdavo sunku susikalbėti, juos erzino net ir nekalti klausimai, pavyzdžiui „Kaip sekasi“. Anot pašnekovės, prisėdus prie lošimų aparato ir įsijautus į žaidimą priklausomam asmeniui dingsta poreikis ilsėtis, valgyti, jie nebekreipia dėmesio į troškulį, ir vis daugiau laiko skiria lošimui.

„Į saloną žmonės ateidavo nepailsėję, pavargę ir prasėdėdavo kelias valandas nepakeldami akių nuo kompiuterio ekrano. Bėgant laikui žmogui pradeda vystytis savotiška psichozė. Tarkim, žmogui pradeda atrodyti, kad kažkas jį stebi ir tyčia kenkia. Esu net girdėjusi pasakojant, esą kazino aparatas užprogramuotas išsukti atvirkščiai arba kad futbolo ar krepšinio komandas kažkas papirko, kad jos praloštų rungtynes ir tas konkretus žmogus negautų pinigų. Galiausiai ateina akimirka, kai žmogus nebegali nebelošti. Jis nekelia ragelio, kai jam skambina, meluoja artimiesiems, jog užsiima svarbiais reikalais, vėliau praranda darbą, šeima, sužinojusi apie priklausomybę, dažnai nusisuka. Žinoma, šią priklausomybę žmonės stengiasi nuslėpti kuo ilgiau.

Priklausomi žmonės niekada nepripažins, kad jie priklausomi. Paprastai net patys save įtikina, kad bet kada gali nustoti lošti.

Dar vienas dalykas, kuris eina koja kojon su lošimu, tai skolos. Kadangi nebelieka pinigų, skolinamasi iš draugų, artimųjų, vėliau prasideda paskolos, greitieji kreditai. Žinau nemažai žmonių, kurie turi keliasdešimt tūkstančių eurų skolų vien dėl lošimų. Jų sąskaitas administruoja antstoliai, todėl įsidarbina nelegaliai, o uždirbtus pinigus ir vėl per kelias dienas pralošia. Tokių žmonių yra labai daug“, – pasakojo Kristina.

Pašnekovė pridūrė mananti, kad blogai, jog lažintis lažybų punktuose galima nuo 18 metų: tokio amžiaus jaunuolių mąstymas, pasak Kristinos, dar nėra brandus, informacijos apie šią priklausomybę mažai, taigi priklausomybė plinta dar lengviau.

 

Priklausomybė nuo azartinių lošimų ir probleminis lošimas – kas tai?

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip vadinama ludomanija, laikoma psichikos sutrikimu. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošti net ir tada, kai supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. Ir, nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Kompulsyvūs lošėjai lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Net suprasdami, kad visos tikimybės laimėti yra ne jų pusėje, net ir tuo metu, kai jie negali sau leisti pralaimėti dėl finansinių problemų, priklausomi nuo lošimų asmenys negali atsisakyti liguisto poreikio lošti.

Probleminis lošimas – tai rizikingas lošimas, dėl kurio formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje. Jeigu lošimas užima didžiąją dalį žmogaus laiko, jam yra skiriama didesnė pinigų dalis nei pagrindiniams poreikiams patenkinti, siekiama atsilošti, lošimams skiriamas biudžetas viršija realias asmens pajamas, lošimas tęsiamas ignoruojant galimas pasekmes – asmuo greičiausiai yra probleminis lošėjas.

Pasak psichologų, lošimas yra viena klastingiausių žmogaus ydų, kadangi lengvų pinigų iliuzija ir neatsakingas lošimas gali greitai privesti prie finansinio žlugimo.

 

Nematoma liga

Priklausomybė nuo lošimų dažnai įvardinama kaip paslėpta arba nematoma liga, nes probleminiai lošėjai neigia arba menkina problemos mastą, be to, įdeda daug pastangų, kad nuslėptų savo liguistą potraukį nuo artimųjų. Lyginant šią priklausomybę su priklausomybe nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, akivaizdžių fizinių požymių ar stipriau išreikštų simptomų nėra.

Priklausomybė nuo lošimų pasižymi įvairiais emociniais simptomais: nerimu, neviltimi, apatija, pykčiu. Nuolat patiriant tokius jausmus, daugeliui lošiančiųjų kyla minčių apie savižudybę, net bandoma žudytis. Finansinės netektys, skolos, pablogėję santykiai darbe, šeimoje, su draugai (ar suprastėję socialiniai ryšiai), nesėkmingi bandymai stabdyti kompulsyvų lošimą išvargina lošiantįjį, jis dažnai jaučiasi vienišas su savo kalte ir beviltiškumu.

Kadangi kompulsyvus lošimas yra psichikos sutrikimas, keliantis daug sunkių jausmų, negydomas jis gali peraugti į depresiją ar kitus psichikos sutrikimus. Nuolatinis nerimas gali paveikti miego kokybę. Dėl to kai kurie lošiantieji skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, svorio netekimu arba padidėjimu. Neretai tokiais atvejais vargina psichosomatiniai sutrikimai: širdies skausmai, padidėjęs spaudimas, kvėpavimo bei virškinimo sutrikimai.

Nors priklausomas nuo azartinių lošimų asmuo patiria dideles emocines kančias, šeima, kaip artimiausias lošiančiojo ratas, taip pat susiduria su kompulsyvaus lošimo pasekmėmis. Labai dažnai lošiančiojo artimieji patiria emocinį ir net fizinį smurtą iš lošiančiojo arba jo kreditorių. Šeimose, kuriuose vienas sutuoktinių yra priklausomas nuo lošimų, padidėja skyrybų rizika.

Bėgdami nuo sunkių jausmų ir išgyvenimų, probleminiai lošėjai ieško greito būdo kylantiems negatyviems jausmams nuslopinti ir dažnai pasirenka netinkamas priemones, tokias kaip alkoholį ar psichotropines medžiagas. Iš čia kyla ir gretutinių ligų pavojus – alkoholizmas arba narkomanija. Taip pat kenčia ir santykiai su mylimaisiais, kas veda prie skyrybų. Lošiantieji, siekiantys greičiau išsispręsti finansines problemas, linkę pažeidinėti įstatymus vogdami, sukčiaudami ir pan.

 

Viena iš prevencinių priemonių – apriboti galimybę lošti

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsteigtas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, kurio paskirtis – registruoti asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Įstatymas numato, kad prašymas galioja visoje Lietuvoje ir visose be išimties Lietuvoje registruotose lošimus organizuojančiose bendrovėse.

2020 m. birželio 30 d. duomenimis, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre įregistruoti 14 097 prašymai.

Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią lošti lošimų bendrovėse, tačiau tai nėra gydymo būdas. Tai – tik mažas žingsnis, siekiant išspręsti savo problemas. Specialistai rekomenduoja neapsiriboti vien įsitraukimu į registrą, o kreiptis kvalifikuotos pagalbos į psichikos sveikatos specialistus arba Anoniminių lošėjų grupes.

Rasa MILERYTĖ