Mes turime 243 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:315
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4659
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:46426

Javus kertam, gamtą saugom!

2020 m. rugpjūčio 1 d.,šeštadienis, Nr.57 (1972)

Javapjūtė prasideda. Po šventos Onos, kurią minėjome liepos 26-ją, Lietuvoje visada jau žvangėdavo dalgiai. Žinoma, kažkada javus kirsdavo neišdžiūvusiu šiaudu, paskutiniai grūdų brendimo etapai įvykdavo jiems džiūstant gubose. Šiandien tokio darbo išdalijimo niekas jau net neįsivaizduoja – vienu veiksmu viską atlieka kombainas.

Javai bręsta labai nevienodai, tad ir kombainai į laukus išsiruoš ne tuo pačiu metu. Visą vasarą javai buvo patikimas prieglobstis daugeliui gyvūnų, čia perėjo kurapkos ir putpelės, jauniklius vedė bei augino stirnos ir kiškiai. Seniau rugiuose gyvendavo miškus su įkyrių uodų debesimis vasarai palikę šernai. Dabar daug kur jų beveik neliko, o ir rugiai neužauga aukšti, gebantys paslėpti žvėris.

Javapjūtė lemtingai pakeis daugelio gyvūnų įpročius, jie neteks ramaus prieglobsčio, maisto ir bus priversti grįžti į miškus ar glaustis gretimuose krūmuose, nešienautose pievose. Žinoma, jei tik tokių suras.

Tačiau dabar gyvūnams ir mums visų svarbiausia – pati javapjūtė. Nors draudžiama prieš pat javapjūtę naudoti javus „nokinančius“ augalų apsaugos produktus (turinčius sudėtyje glifosatų), tačiau tokie atvejai dar nereti, juos atpažinti labai lengva. Reikia paaiškinti, kad augalų apsaugos produktai, kaip herbicidą savo sudėtyje turintys glifosatus, gali būti naudojami 10 dienų iki derliaus nuėmimo. Tiesa, ir to neturėtų būti, nes 2019 m. spalio 16 d. Žemės ūkio ministerija, jai pavaldžios institucijos ir žemdirbių sąjungos bei asociacijos pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo nenaudoti glifosato turinčių augalų apsaugos produktų visos pasėlių vegetacijos (nuo sėklos sudygimo iki derliaus nuėmimo) metu. Bandant raminti save, kad šie produktai skirti tik augalams, turime pripažinti – laukuose auga ne tik vienos rūšies mūsų sėti javai, bet ir daug gamtai ir gyvūnams, ypač vabzdžiams apdulkintojams svarbių rūšių. Jų sunaikinimas yra didelė žala.

Pagaliau išaušta diena tikrajai javapjūtei – štai kombainas pasiekė lauką ir... pradėjo sukti ratus jo pakraščiu. Bet juk reikia daryti atvirkščiai – kirsti pradedant nuo lauko vidurio! Ši paprasta tiesa aiškinama daug dešimtmečių, taip kirsti javus nei sunku, nei kuro ar laiko reikia daugiau. Tačiau nauda iš to – didelė, nes gyvūnai (net ir vabzdžiai, varlės) gali pasitraukti, išvengti kombaino malūnų. Lauką pradedant kirsti iš pakraščio, jie spiečiasi pačiam viduryje ir galiausiai visi būna sumalami. Neturime patikimos statistikos apie žvėrių ir paukščių netektis javapjūtės metu. Tačiau jos akivaizdžios, o to įrodymas – paskui kombainus sekantys krankliai, kurie visų pirma stveria žuvusių gyvūnų liekanas.

Būtų naivu tikėtis, kad šiemet visi susipras ir darys taip, kaip reikia. Tačiau juk yra medžiotojų klubai, būreliai, kurie gali apie tai pasakyti ūkininkams, patarti, kaip teisingai reikia kirsti javus. Be to – nemaža dalis ūkininkų taip pat yra medžiotojai ir tą žino, išmano patys. Antra vertus – nereikia būti medžiotoju, kad suprastum, jog mūsų gamta svarbi ir brangi mums visiems.

Todėl regėdami vis platėjančius ražienų plotus, turėtume jausti ne tik kartėlį dėl pražudytų gyvybių – reikia tiek nedaug, kad viskas būtų kitaip.

Selemonas PALTANAVIČIUS