Pagrindai, kuriais remiantis saugojamos ir ginamos žmogaus teisės ir laisvės Europoje, yra „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, 1950-11-04 pasirašyta Romoje 12-kos Europos valstybių.

Šiuo metu prie jos yra prisijungusios viso 47 Europos valstybės, vienijančios 800 000 000 žmonių. Lietuva yra tarp šių valstybių, ir mums, Lietuvos žmonėms, galioja teisių bei pagrindinių laisvių apsauga, remiantis šia Konvencija.

Teisines konsultacijas pradedu nuo šios temos todėl, kad žmogaus teisės ir laisvės visais žmonijos laikais buvo aktualiausias bei svarbiausias žmogaus gyvenimą lydintis klausimas. Nors atrodo, ką gali mūsų gyvenimui lemti tokia Konvencija, tačiau jos galiojimo mechanizmas apima daugumą mūsų gyvenimo sričių, saugo mus nuo didelės dalies kitų asmenų neteisėto elgesio, valstybės bei savivaldos mechanizmų diskriminacinių, neatsakingų veiksmų. Žmogaus teisės yra labai rimtas ir nepaprastas klausimas. Štai pvz. COVID 19 metu kyla klausimų, ar tam tikri suvaržymai nepažeidžia žmonių teisių, jų laisvių, tai yra laisvės judėti, teisės gauti medicinos pagalbą tais atvejais, kada yra sustabdytas planinis gydymas, gauti tinkamus ir reikalingus vaistus gydytis, teisės į odontologijos paslaugas, teisės medikams į saugias darbo sąlygas, teisės į kultūrinius renginius, teisės į kokybišką švietimą, savo gimtąją kalbą, bendravimą, teisės į darbą, į sąžiningą atlygį, į ekologišką gamtą, švarų orą ir pan.

Šios diskusijos nuolatos plinta viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose ir tikrai kelia daug klausimų, ar visi mūsų valdžios sprendimai yra gerai pamatuoti, pasverti ir teisingi. Ar, pavyzdžiui, uždraudus odontologijos paslaugas, ilgą laiką negydytas rimtas pūlingas dantų uždegimas nėra žalingiau negu rizika jauniems asmenims susirgti šiuo virusu? Ar rizikos zonoje esanti dėl smurtaujančio vieno iš tėvų pandemijos kelis mėnesius įkalinta namuose šeima nepatiria tokio didelio streso, kurio pasekmes reikės gydyti dar kelis metus pasibaigus COVID 19, nes šeima negali išeiti ir gauti reikiamos socialinės pagalbos? Čia tik keli pavyzdžiai, tačiau jais, kaip ant Temidės svarstyklių, bandau pasverti teisingumą. Kada vienos ginamos teisės pažeidžia kitas asmenų laisves?

Visko pradžia yra mūsų raštingumas, mūsų žinojimas, kokias mes turime bendrąsias pripažintas teises ir laisves ir kaip jomis galime naudotis. Todėl trumpai noriu priminti šioje Konvencijoje išvardintas pagrindines žmogaus teises ir laisves: 2 str. Teisė į gyvybę; 3 str. Kankinimo uždraudimas; 4 str. Vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas; 5 str. Teisė į laisvę ir saugumą (Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Laisvė negali būti niekam atimta kitaip negu įstatymo nustatyta tvarka); 6 str. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; 7 str. Nėra bausmės be įstatymo; 8 str. Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą; 9 str. Minties, sąžinės ir religijos laisvė; 10 str. Saviraiškos laisvė; 11 str. Susirinkimų ir asociacijos laisvė; 12 str. Teisė į santuoką; 13 str. Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę; 14 str. Diskriminacijos uždraudimas.

Konvencijos 15 str. kalba apie „Nukrypimas nuo įsipareigojimų nepaprastosios padėties atveju“.

Toliau paaiškinama, kad kilus karui ar esant kitokiai nepaprastai padėčiai, dėl kurių atsiranda grėsmė tautos gyvavimui, kiekviena „Susitarančioji Šalis“ gali nukrypti nuo įsipareigojimų pagal šią Konvenciją, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga dėl susidariusios padėties, ir jei tokios priemonės neprieštarauja kitiems įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę. Todėl šiandien visuomenėje kyla tiek daug diskusijų, nes pandemijos atveju pritaikyti suvaržymai akivaizdžiai neatitinka dalies Konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių laikymosi nuostatų, o labai aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie aiškiai pasisakytų dėl 15 str. taikymo, Lietuvoje nėra (arba nesigirdi). Jeigu žmogaus teisės ir laisvės yra valstybės prioritetas, tada suvaržymai bei nukrypimai galimi tik labai teisiškai pagrįsti, jų apimtis taip pat turi būti gerai apskaičiuota. Siekdama gero, valstybė turi būti labai rūpestinga, atsargi bei nepažeisti žmonių laisvių daugiau, negu reikia. Kitaip sąvoka „žmogaus teisės ir laisvės“ praranda savo prasmę, savo idėją, atsiranda galimybė diktatūroms, prievartai, neadekvačiam elgesiui.

Todėl būkime visi sąmoningi, domėkimės savo šalies vykdoma politika, teisės aktais, politikų, valdininkų ir pareigūnų elgesiu.

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos „Susitariančios Šalys“ prisiėmė pagal šią Konvenciją ir jos protokolus, Strasbūre buvo įsteigtas nuolatos veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas. Kiekvienas asmuo į jį gali kreiptis tiesiogiai.

Konsultuoja teisės magistras Šarūnas BIRUTIS

(2004-2009 m. kadencijos Europos Parlamento narys)

NUO REDAKCIJOS. GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, ŠIANDIENĄ PRADEDAME NAUJĄ – TEISINIŲ KONSULTACIJŲ – RUBRIKĄ IR SIEKSIME, KAD JI TAPTŲ NUOLATINE. KLAUKITE JUS VISAIS DOMINANČIAIS TEISINIAIS KLAUSIMAIS, ATSAKYSIME.