Mes turime 416 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4106
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14293
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90323
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Rajono valdžia pernai skurstančiųjų sąskaita sutaupė 1,372 mln. Eurų

2020 m. gegužės 9 d., šeštadienis, Nr.35 (1950)

Švenčionių rajono savivaldybė iš 2,74 mln. eurų, 2019 m. skirtų piniginei socialinei paramai, skurstantiems rajono žmonėms išmokėjo tik trečdalį šios sumos. Likusius sutaupė. Kur dėjo sutaupytus? Pabandykime „parevizuoti“, nes nieks daugiau to nepadarys. Esu įsitikinusi, kad daugelis nė negirdėjo apie tokį rajono valdžios „taupumą“. O gal nežmonišką požiūrį į skurdą patiriančius savo rinkėjus?

 

Skursta trečdalis žmonių

Pernai Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad socialinės paramos sistema Lietuvoje daugeliu atvejų neužtikrina minimalių vartojimo poreikių jos gavėjams, informavimo priemonės stokoja paprastumo, aiškumo, todėl gyventojams gali būti sudėtinga pasinaudoti visomis paramos galimybėmis. Valstybės kontrolė taip pat konstatavo, kad socialinės išmokos yra žemiau EBPO vidurkio ir jos nepadeda kovoti su skurdu, o socialinės paramos, skiriamos ilgalaikiams bedarbiams, efektyvumas yra silpnas. Lietuvoje skurdo rizikos lygis – 345 Eur pajamų, absoliutaus skurdo – 245 Eur, socialinė pašalpa – apie 100 eurų.

2018 metų duomenimis, skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų siekė 29,7 proc. Skaičiai apnuogina situaciją – apie trečdalis šalies žmonių gyvena skurde. Į tai atsižvelgiant ir planuojamos lėšos piniginei paramai. Jeigu jos būtų tam ir panaudojamos, situacija būtų visai kitokia. Esant tokiam skurdo lygiui, taupyti vargstančiųjų sąskaita tiesiog nusikaltimas, bet savivaldybės kažkodėl taupo. Nenorom kyla klausimas - kodėl? Ar taip vargšų nekenčia, ar kažkam tai naudinga?

Europos socialinių teisių principai numato, kad kiekvienas pakankamai lėšų neturintis asmuo turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, kurios visais gyvenimo etapais užtikrintų orų gyvenimą. Suprantama, tai – piniginė parama. Norint ją gauti, reikia pateikti … turto deklaraciją...

 

Kuo remiantis savivaldybėms skiriamos lėšos socialinei piniginei paramai?

Jau kelerius metus stebime keistą dalyką: Lietuva gauna pastabas iš ES institucijų dėl aukšto skurdo lygio, augančios pajamų nelygybės ir atskirties, o savivaldybės išmoka skurstantiems gyventojams vis mažesnę dalį skirtų lėšų. Nepaisant to, kitais metais paramai vėl skiriama tokia pat suma. Kuo remiantis savivaldybėms skiriamos lėšos piniginei paramai, paklausėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ir štai atsakymas:

„Savivaldybėms skiriamos lėšos piniginei socialinei paramai skiriamos vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme įtvirtintu reguliavimu – piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011-2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai.

Vadovaujantis šia nuostata, Švenčionių r. savivaldybei piniginei socialinei paramai finansuoti 2019 m. buvo skirta 2,074 mln. EUR., 2020 m. taip pat 2,074 mln. EUR.

Remiantis Švenčionių r. savivaldybės administracijos pateiktais 2019 m. statistinių ataskaitų duomenimis apie piniginės socialinės paramos gavėjų skaičiaus ir išlaidų pokyčius piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, savivaldybė 2019 m. piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti panaudojo 0,702 mln. EUR (33,8 proc.), kitoms minėtame įstatyme nustatytoms socialinės apsaugos sritims finansuoti panaudojo 1.373 mln. EUR (66,2 proc.).“

 

Lėšos piniginei paramai – iš valstybės biudžeto (ne rajono!)

Atrodytų, savivaldybei belieka tenkinti gyventojų prašymus, jeigu jie pagal įstatymą turi teisę į paramą. Galbūt valstybės biudžetas gali būti per dosnus, bet ne tiek gi, kad du trečdaliai lėšų liktų neišmokėta.

Savivaldybėms kasmet iš valstybės biudžeto yra skiriamos lėšos piniginei socialinei paramai teikti – tai lėšos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už būsto šildymą bei vandenį nepasiturintiems gyventojams. Apdorojusi savivaldybių ataskaitų duomenis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija padarė išvadą, kad gyvenimas Lietuvoje pernai labai pagerėjo. Ministerijos pranešime rašoma: „Didelė dalis lėšų, skirtų piniginei pašalpai ir būsto šildymo kompensacijoms, dėl 2019 metais gerėjusios ekonominės padėties ir didėjusių žmonių pajamų tiesiogiai nepanaudota.“

 

Savivaldybės rekomendacijų nepaiso

Sutaupytas lėšas savivaldybės perskirsto savo nuožiūra, bet ministerija rekomenduoja likusias nuo pašalpų lėšas skirti kitoms socialinėms reikmėms, pirmiausia – socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui kelti. Praėjusiais metais buvo rekomenduota šiam tikslui skirti 20 proc. sutaupytų lėšų. Deja, ministerijos rekomendaciją vykdė tik trečdalis šalies savivaldybių. 17 savivaldybių socialinių paslaugų darbuotojams ir socialinių išmokų specialistams skyrė 20 ir daugiau procentų nuo piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų

Švenčionių savivaldybė socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui skyrė tik 8 proc.

 

Kiek išleista socialinėms pašalpoms ir būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijoms?

Piniginė socialinė parama – tai socialinės pašalpos bei būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Kai nepasiturintis žmogus dalyvauja būsto modernizavimo programoje, jam taip pat garantuojamas šimtaprocentinis kredito ir palūkanų apmokėjimas.

2019 metais savivaldybėms piniginei socialinei paramai teikti buvo skirta 223,3 milijonai eurų, o savivaldybės panaudojo tik 100,7 mln. eurų (45,1 proc. visos sumos). Tačiau ir tie 100,7 mln. ne visi buvo skirti sotesniam kąsniui.

Iš piniginei socialinei paramai panaudotų 100,7 mln. eurų šalies savivaldybės 63,35 mln. eurų skyrė socialinėms pašalpoms. 18,45 mln. – kompensacijoms už išlaidas šildymui ir vandeniui. Taip pat kompensuotos kredito daugiabučių modernizavimui įmokos, skyrė kitą paramą.

 

Kur nuėjo sutaupyti milijonai?

Anksčiau jie nueidavo ir savivaldybių skoloms dengti, bet sugriežtinus įstatymą, jeigu savivaldybės neišnaudoja pagal paskirtį visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti konkrečioms socialinės apsaugos sritims.

Lėšas perskirstyti galima socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ar atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.

Miglotos paskirtys – dalis išvardintųjų galėjo tiesiog gauti piniginę paramą, be perskirstymo ir užuolankų, dalis veiklų turėtų būti iš projektų – skelbiama masė konkursų, tik reikia pasivarginti parengti projektą, o ne laukti valdininkų malonės, kai kurios sritys – iš rajono biudžeto.

 

Kokie buvo prioritetai?

Iš piniginei paramai nepanaudotų lėšų Švenčionių savivaldybė daugiausia skyrė socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti (sunku nuspėti, kas už to slypi) – 870, 68 tūkst. eurų.

Antroje vietoje – neįgaliųjų socialinė integracija, skirta 112,3 tūkst. eurų.

Šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms padėti skirta 112 tūkst. eurų.

Užimtumo didinimo programai – 78,5 tūkst. eurų.

Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai – 20 tūkst. eur.

Smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencija – jai skirta 17,4 tūkst. eurų.

Socialinės srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti – 95,2 tūkst. eurų.

Savivaldybėje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti – 14,3 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2020 m. Švenčionių rajono savivaldybei piniginei socialinei paramai mokėti vėl skyrė taip pat 2,074 mln. eurų. Kiek iš jų pasieks tikslą – sumažins skurdą ir palengvins skurstančiųjų gyvenimą, o kiek valdininkai sugebės neišmokėti, kad vėl paskirstytų nors ir socialinės srities, bet labai jau „įvyniotoms į vatą“ reikmėms?

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 

 
Reklaminis skydelis