Šiuo laikotarpiu neretam kyla klausimas: „Kaip šioje situacijoje galiu sau padėti?“ Yra dalykų, kurie nuo jūsų nepriklauso ir jų negalite suvaldyti, tačiau jei kažko negalite pakeisti, pagalvokite, kas priklauso nuo jūsų ir ką jūs patys galite padaryti dabar: pvz., laikytis reikiamos higienos, saugaus atstumo, vengti žmonių susibūrimų, jei yra galimybė – pabūti gryname ore, pasimankštinti ir pan.

Svarbu suvokti, kad jūs kontroliuojate savo gyvenimą, todėl:

1. Įsiklausyk į save, įvardink savo jausmus. Greičiausiai jauti nerimą, baimę, bejėgiškumą, o gal pyktį. Pabūk su šiais jausmais, išjausk juos.

2. Tau priimtinais būdais bandyk išreikšti savo jausmus. Tam tinka pokalbis su artimaisiais, dienoraščio rašymas, kūrybinė veikla.

3. Sunkius jausmus suvaldyk fiziniu ar protiniu užimtumu, jei įmanoma – atsitrauk ir stebėk situaciją tarsi iš šalies.

4. Išdrįsk veikti nepaisant baimės ir nerimo, kiek tai įmanoma, gyvenk įprastą gyvenimą, daryk kasdienes veiklas.

5. Pasinaudok tais streso valdymo būdais, kurie padėdavo anksčiau: daryk tai, ką mėgsti, pasikliauk savo vertybėmis ir autoritetais, tais asmenimis, kuriais tu tiki.

6. Visais įmanomais būdais bendrauk ir išlaikyk buvusius santykius: tu gausi supratimą, paramą, kurios šiuo metu visiems reikia labiausiai.

7. Nesielk impulsyviai, o turėk planą, kuriuo gali remtis. Tinkamus sprendimus priimk atsižvelgdamas į patikimą informaciją.

8. Stresą keliančias aplinkybes stenkis kompensuoti raminančia veikla: lėtas ir sąmoningas kvėpavimas, raumenų įtempimas ir atpalaidavimas, kita fizinė veikla (joga, mankšta, šokis).

9. Išsaugok viltį. Niekas netrunka amžinai, kažkada baigsis ir šis karantinas. Dabartinę situaciją įvertink iš ilgalaikės perspektyvos: kiek tai, ką jauti šiandien, gali būti svarbu tavo gyvenime vėliau?

10. Visgi, jei savarankiškai nepavyko nusiraminti, kreipkis į psichikos sveikatos specialistus ar emocinės paramos telefonu tarnybas.

Parengė psichologė Virginija Guogienė