Prie visų šio pavasario bėdų – dar ta sausra... Šuliniuos vandens dar yra, bet laukai jau dulka, ir keliai – vien dulkių debesys... Ką mes darysime?

Tačiau sausra kai kam dar baisesnė už mus. Kam? Žiūrėkite – lauko gale, po alksniais visada tyvuliuodavo bala. Žmonės sakydavo – uodams veisti. Gal ir taip. Bet pavasarį ten sueidavo visos apylinkės varlės, kurkdavo, murmėdavo ir išneršdavo gal milijonus ikrelių. Paskui juos palikdavo, o vasaros vidury pasklisdavo nago didumo varliukai.

Pernai varlėms nepavyko – išneršė, bet šaltukas pažeidė paviršiuje buvusius ikrus, o po to bala išdžiūvo,ir visi jie žuvo. Kaip bus šiemet?

Pievinės varlės jau išneršė, jų kurkulai raibuliuoja seklumoje. Dabar atėjo rupūžės, po to bus dar smailiasnukės varlės, po to... Jeigu nesulauksime lietaus – ilgai pliaupiančio, pagirdančio žemę – dar vienų metų varlių palikuonių karta žus.

Gal vandens atvežti? Nors kibirą?

Ką ten kibirą... Čia reikia tokio kiekio! Kas galėtų?

Taip visi pakalbėjo ir užmiršo, ėmė ruoštis Velykoms. O kas bus po Velykų? Nueikite, pažiūrėkite, kas liko.

Selemonas PALTANAVIČIUS