Mes turime 415 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3722
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19923
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95953
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kaip atstatyti pusiausvyrą visuomenėje?

2020 m. balandžio 18 d., šeštadienis, Nr.30(1945)

Kadaise, 1987 metais, teko mokytis Švenčionėlių profesinėje mokykloje. Karinis komisariatas siuntė keliems mėnesiams į vairuotojų kursus. Turiu pasakyti, kad jei visuomenėje būtų vieni vyrai, kaip kad mes buvom ten vieni vyrukai, visuomenė labai greit nusivažiuotų į vieną pusę. Šiandien pasaulis kažkiek yra pametęs savo balansą. Ta Švenčionėlių mokyklos patirtis parodė, jog susivieniję vyrai yra linkę romantizuotai susižavėti kažkokia idėja, pavyzdžiui, automobilių tema, o visa kita darosi nelabai svarbu. Tai kas tada rūpinasi visu kitkuo? Aišku, kad moterys. Moterys užkamšo visas spragas. Jos ir mokytojos, kai mokytojais nebenori būti vyrai, jos žurnalistikoje, jos žiūrėk jau ir kariuomenėje...

Ypač didelė neteisybė šiais laikais yra motinystės statuso sumenkinimas. Kol motinystę kaip idealą palaikė kaimiška-tautinė tradicija, dar nebuvo taip blogai. Tačiau šiandien reklamos jėga moters įvaizdis keičiamas į kažkokį keistą komercinį paveikslėlį. Motinystė – tai visų pirma išmintis, sukaupta tradicijos. Motina – tai gailestis, motina yra perspėjimai, tai jautrumas aplinkybėms. Ji pastebi ir numato tai, ko šėlstančiame gyvenime nepastebi jaunesnė karta. Iš daugelio gyvenimo faktų susidėliojo vaizdas, kad daugelis visuomenės problemų susiję ne su kuo kitu, bet su sumenkusiu motinystės autoritetu. Nemanau, kad motinystė nusipelno pagarbos tik motinos dienos proga. Luko evangelija pasakoja, kaip vienos mergaitės, vardu Marija, drąsus poelgis pakeitė visos žmonijos likimą. Verta tai apmąstyti, juk pagarboje motinai glūdi daugybė svarbiausių atsakymų žmonijai. Kasdienių ir neeilinių.

Kaip ir dabar, kai visuomenė ieško atsakymų, ieško vilties... Vyrai suka galvas apie didžius prasiveržimus, apie kažkokias nepaprastas gelbstinčias idėjas. O juk gyvenime viskas paprasčiau. Viskas, kas susiję su karantinu, išsispręs gamtos įprastų procesų eigoje. Ir gamtos dėka. Vyrai dėl to švęs savo pergales. Tik moterims vėl teks surinkti išmėtytus butelius, nutempti į lovas „pavargusius“. Teks apšluoti ir apiplauti.

Pasaulyje yra visokių neteisybių. Didelių, mažų, nereikšmingų ir gan žymių. Bet turbūt pati nelabiausia neteisybė iš visų neteisybių yra neteisybė prieš motinystę. Kokia forma ji besireikštų. Ar asmeniškai nuskriaudus, ar visuomeniškai sumenkinus. Pati nelabiausia.

Rankos, kurios nešiojo, supo, saugojo, lūpos, kurios išmokė tarti žodį, ar yra joms grįžtamasis ryšys? Pagalvokim kiekvienas, o koks jis realiai yra?..

Jeigu kas tikite esant dangaus ir žemės Sutvėrėją, ir jeigu Jis turi širdį, jeigu Jis turi kažką panašaus, kaip žmogaus širdis - jaučiantį organą - pagalvokim, kaip ta širdis turėtų reaguoti į motinų liūdesį?

Juk kai ateina sunkesnis laikotarpis, labiausiai pridengti ir pirmiau už viską reikia saugoti tai, kas jautriausia.

Aidas DOLOTOVAS

 

 
Reklaminis skydelis