Lygiai prieš metus Šarūnas Birutis su žmona Rasa Švenčionių profesinio rengimo centre sėkmingai baigė ūkininkavimo pradmenų kursus. Šarūnas parašė baigiamąjį darbą apie miškininkystę, o Rasa – apie ekologinę bitininkystę. Abu darbus rašė iš savo turimos patirties ir praktinių darbų šeimos ūkyje, kuriame šeima laisvu nuo pagrindinio darbo metu ūkininkauja. Mokymosi tikslas buvo dar daugiau sužinoti apie visas žemės ūkio ūkininkavimo sritis, gauti pažymėjimą, liudijantį, kad šeima pasiruošusi ūkininkauti. „Rašydami baigiamuosius darbus, abu bandėme akcentuoti ekologiško ūkininkavimo svarbą ir naudą gamtai, žmogui, Žemės planetai“, - sakė Šarūnas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, dėl neteisingos žemės ūkio veiklos 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Traukiantis derlingam žemės sluoksniui, mažėja ir ūkininkų derlius. Apie tai, kas lemia tokią situaciją žemės ūkio sektoriuje, kalbame su Sarių seniūnijoje esančiame šeimos ūkyje besidarbuojančiu Šarūnu BIRUČIU.

Kodėl prastėja žemės derlingumas ir kokie iššūkiai ūkininkų laukia ateityje?

Dėl ypač intensyvios žemdirbystės, perteklinio trąšų naudojimo ir sėjomainos netaikymo yra nualinamas dirvožemis ir dėl to krenta žemės derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų ir taip pradeda suktis užburtas ratas.

Dėl perteklinio trąšų naudojimo nukenčia ir vandens telkiniai. Į žemę nesusigėrusios medžiagos yra išplaunamos liūčių ir patenka į paviršinius bei gruntinius vandenis, o vėliau ir į Baltijos jūrą. To rezultatas – Baltijos jūra yra šiandien laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tai neišvengiamai turi įtakos mūsų valgomo maisto kokybei ir sveikatai. Tiek Baltijos jūroje pagautai žuviai, tiek ir žemės ūkio produkcijai, išaugintai Lietuvoje. Norėdami valgyti kuo natūralesnį ir sveikesnį maistą, turėtume skatinti ekologišką žemės ūkį ir politiniu lygiu sudaryti sąlygas jam plėstis, kad sveikas maistas būtų prieinamas, o jo kaina priimtina ir ūkininkui, ir pirkėjams.

Žemės ūkio sektorių neišvengiamai palies ir klimato kaitos reiškiniai. Mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato visame pasaulyje prastės grūdinių kultūrų ir kukurūzų derlius. Ūkininkų rezultatams įtakos turės ir vis dažnesnės stichinės sausros bei liūtys. Visa tai rodo, kad turime keistis. Pradedant prisitaikymu prie besikeičiančių gamtinių sąlygų ir baigiant pokyčiais politinėje plotmėje.

Sakote, kad reikia keisti esamą politiką, o kas konkrečiai jūsų netenkina dabartinės valdžios veiksmuose ar sprendimuose?

Dabartinė situacija žemės ūkio sektoriuje yra palanki itin stambiems, daug trąšų ir kitų cheminių medžiagų naudojantiems ūkiams. Lietuvos žaliųjų partija laikosi pozicijos, kad situacija turi keistis iš esmės. Valstybės užduotis – skatinti ekologiškų, smulkių ir vidutinių, šeimos ūkių plėtrą. Tai reikalinga dėl kelių pagrindinių priežasčių: klimato kaitos ir aplinkosaugos grėsmių, žemės ūkio produktų prieinamumo ir kokybės užtikrinimo bei poreikio gaivinti Lietuvos regionus.

Šiuo metu valstybės politika priešinga – ekologiškiems ūkiams anksčiau numatytas paramos biudžetas išnaudotas, ir pastaraisiais metais naujiems ekologiniams ūkiams parama nebeskiriama. Jei situacija nesikeis, tikėtina, kad bent dalis ūkininkų atsisakys ekologiško ūkininkavimo ir grįš prie senosios praktikos auginti su trąšomis bei pesticidais. Dėl pasibaigusios paramos dalis ūkininkų, pradėjusių vystyti darnią gamybą, jau sėkmingai pradedantys įsitvirtinti, jaučiasi valstybės apgauti.

Teisinga žemės ūkio politika turėtų nukreipti paramą būtent į smulkiuosius, ekologiškus ūkius, stiprinti ūkininkų žinias ir gebėjimus ekologiško ūkininkavimo srityje ir plačiai informuoti visuomenę apie tvaraus žemės ūkio vertę ir naudą.

O kas tuose ūkiuose turėtų dirbti? Kaime beveik nebelikę žmonių, o jau įsitvirtinę ūkininkai nemotyvuoti keisti ūkininkavimo būdo.

Smulkių ūkių skatinimas turėtų tapti viena iš priemonių gaivinti regionus. Ir dabar vis daugiau žmonių svarsto galimybę iš miesto persikelti į mažesnius miestelius ar kaimiškas vietoves, kur ramesnis gyvenimo tempas, švaresnė aplinka, vaikai gali augti laisvesnėje ir saugesnėje terpėje. Įkurti savo nuosavą ekologišką žemės ūkį – puiki išeitis gamtos išsiilgusiems miestų gyventojams. Daug žmonių jau tai daro. Nuolatos skaitome spaudoje, kaip šeimos iš miestų važiuoja gyventi į kaimus, pradeda ūkininkauti. Bet jie turi būti užtikrinti, kad valstybė neatsuks nugaros ir palaikys ekologinį ūkį kaip prioritetinį.

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje įsitikinome, kad daugumos profesijų atstovai laisvai gali dirbti nuotoliniu būdu. Globalizacijos procesams ir toliau vystantis, ši tendencija tik stiprės, o tai reiškia, kad vis daugiau žmonių galės dirbti iš kur tik panorės. Tad mūsų užduotis bus paversti regionus patrauklia vieta gyventi, kad vidinė migracija iš kaimo į miestą apsisuktų priešinga linkme ir žmonės iš miestų imtų migruoti į regionus. Koronaviruso pandemija parodė ir tai, su kokiais iššūkiais žmogus susiduria mieste, kada neturi jokios atsitraukimo į gamtą galimybės.

Visgi apie jūsų atstovaujamą Lietuvos žaliųjų partiją kol kas neteko labai daug girdėti. Ar galite trumpai papasakoti, kuo ji skiriasi nuo kitų partijų ir kas dar jai atstovauja?

Iš kitųpolitiniųpartijų̨Lietuvos žaliųjų partija išsiskiria ilgalaikiu požiūriu į šalies vystymąsi, siūlomais tvarios plėtros sprendimais, kurie kloja pamatą ne tik mūsų pačių, bet ir ateities kartų gerovei. Žaliųjų idėjos atliepia šių laikų tendencijas: klimato kaitą, globalizaciją, informaciniųtechnologijų̨plėtrą, urbanizaciją, demografinius pokyčius. Pagrindinis principas, kuriuo remiasi visa partijos politinė darbotvarkė – siekis užtikrinti darną tarp trijų svarbiausių valstybės kampų – visuomenės, ekonomikos ir aplinkos. Mūsų partija turi labai konkrečius planus ir visose Lietuvos gyvenimo srityse, tai ir socialinės problemos, medicinos aprūpinimas, darbo užimtumo, kultūros, švietimo, energetikos, transporto bei visos kitos. Turime kvalifikuotų visų sričių atstovų partijoje, kas džiugina ir teikia vilties mūsų Lietuvos gerove. Kviečiame kiekvieną žmogų, neabejingą Lietuvos gamtos išsaugojimui, palaikančiam mūsų idėjas, ateiti pas mus, darbuotis kartu.

Partijai vadovauja teisininkas, atsinaujinančios energetikos ekspertas, ilgametis verslininkas ir pasaulinės organizacijos vadovas Remigijus Lapinskas, o komandos gretose daug jaunų, progresyviai mąstančių ir idealizmo kupinų žmonių, tikinčių švarios ir sąžiningos politikos idėja. Kol kas partija yra atstovaujama tik savivaldos lygiu. Jos atstovai dirba Panevėžio miesto ir Kaišiadorių, Utenos, Kėdainių bei Molėtų rajonų savivaldybių tarybose. Ir tuo žmonės jau patiki, tai džiugina, bei teikia vilties.

Žalieji glaudžiai bendradarbiauja su mokslo bendruomene. Mūsų partijos narių gretose tokie akademinio pasaulio atstovai kaip pavyzdžiui akademikas, Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius bei lietuvių kalbos saugotojas docentas daktaras Antanas Smetona. Prie žaliosios politinės darbotvarkės formavimo aktyviai prisideda Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė. Dar gana jaunai Lietuvos žaliųjų partijai pasitikėjimą išreiškė ir tokie patyrę politikai kaip Seimo narys ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas bei Kovo 11-osios akto signataras Mečys Laurinkus.

Kalbėjosi Povilas ANTANAITIS