Mes turime 357 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4687
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14874
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90904
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Verba muša, o Dievas gydo

2020 m. balandžio 4 d., šeštadienis, Nr.27 (1942)

Sekmadienis prieš Velykas yra vadinamas Verbų arba Palmių sekmadieniu. Tą dieną žmonės į bažnyčias atsineša pašventimui verbų šakeles, kurios būna išpuoštos įvairiais augalais. Oi, čia juk taip buvo pernai. O šiemet... Na, šiemet taip nebus...

Nežinau kaip jums, bet man dar neteko turėti tokių švenčių, be švenčių, be įprastų ženklų, be įprasto šventimo ir be žmonių. Be viso to, kas žmogų ištraukia iš kasdienybės savo laukiamais ir įprastais ženklais. Tai, kas jį pakylėja virš kasdienybės. Tačiau nesu toks žmogus, kuris būtų prisirišęs prie tik tam tikrų, įprastų dalykų. Visada esu linkęs pažiūrėti iš kitos pusės, priimti tuos naujus dalykus, kaip galimybę išgyventi senus dalykus naujai. Tai tarsi įprastą, seną dalyką atrasti naujai. Pamatyti nauju žvilgsniu. Ir dažnai tie dalykai atgimsta naujai, jie tampa gilesni, svarbesni ir aišku per tai atsiveria jų prasmė.

Į galvą ateina viena graži Biblijos istorija iš pranašo Danielius knygos. Joje pasakojama, kad Babilono karalius Nebukadnezaras nukariauja Jeruzalę, gyvuosius išvaro į tremtį. Ir čia tokia situacija, kad nėra šventyklos, o tai reiškia, „Neturime nūnai nei kunigaikščio, nei pranašo, nei vado; nei deginamosios atnašos, nei aukos, nei aukojimo, nei smilkalų; nei vietos aukoti pirmienoms ir rasti tavo gailestingumui.“ (Dan 3, 38). Ar ne panaši ir mūsų situacija? Aišku, nesame ištremti iš savo namų, jau greičiau – įkalinti savo namuose. Bet mes taip pat neturime galimybės kartu susirinkę švęsti Šv. Mišių, kitų viešų apeigų taip pat nėra. Nors yra galimybė asmeniškai ateiti išpažinties, Komunijos.

Ką aš tuo noriu pasakyti. Pirmiausiai tai, kad kai nelieka tokių regimų, apčiuopiamų, įprastų dalykų – tada reikia ieškoti giliau. Pranašo Danieliaus patirtis yra ta, kad nežiūrint to, kad nėra šventyklos ir viso įprasto gyvenimo, kuris sukosi aplink ją - yra Dievas, kuris tarsi kartu su jais išėjo į tremtį. Jis aprašo patirtį Dievo, kuris yra su jais kitu būdu nei įprasta.

Tokia Dievo patirtis augina ne bendruomeninį, bet asmeninį santykį su Dievu. Ir tokia Dievo patirtis, kad Dievas yra kartu čia ir dabar, leidžia pradėti tikėjimo kelionę. Kol mes esame kolektyve, grupėje, minioje, bendruomenėje, tai dažniausiai elgiamės taip, kaip yra įprasta daugumai, darome tai, ką daro visi. Tikėjime taip pat – elgiamės kaip visi. O perėjimas į asmeninį santykį su Dievu mano tikėjimą daro unikalų.

Nuo ko prasideda ši tikėjimo kelionė? Pirmiausiai yra atsivertimas, kuris prasideda realiu įvertinimu savo situacijos. Danieliaus knygoje rašoma: „Tačiau, Viešpatie, tapome mažesni už bet kokią tautą, esame pažeminti šiandien visame pasaulyje dėl savo nuodėmių.“ (Dan 3, 37) Iš to kyla atgaila: „O, kad atgailaujančia širdimi ir nuolankia dvasia būtume tau taip mieli, kaip deginamosios aukos avinų bei jaučių ir kaip tūkstančiai riebių avinėlių!“ (Dan 3, 39) Tada seka visiškas atsidavimas, bei pasitikėjimas Viešpačiu :“ Tokia tebūna mūsų auka šią dieną tavo akivaizdoje ir tau maloni, nes tavimi pasitikintys nenusivils.„ (Dan 3, 40) ir troškimas būti su Viešpačiu ir Jį sekti: „Dabar mes sekame tavim visa širdimi, bijome tavęs ir ieškome tavo veido.“ (Dan 3, 41)

Šventasis Raštas visada turi atsakymą į bet kokį klausimą. Jis turi išeitį iš bet kokios situacijos. Juk jau kažkas buvo tokioje situacijoje kaip mūsų ir ne tik, kad ištvėrė, bet ir augo tame. Pirmiausiai nebijokime priimti visų mūsų gyvenimo situacijų ne kaip bausmių, bet kaip galimybių augti, keistis, eiti pirmyn, užsigrūdinti, sustiprėti. Dievas kaip tik to ir nori. Jis nori gydyti mūsų žaizdas, atsiminimus, santykius, kad galėtume būti pilnaverčiai jo vaikai. Ir kartais tokie vaistai yra vieninteliai.

Kunigas Deimantas BRAZIULIS

 
 
Reklaminis skydelis