Mes turime 251 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4289
mod_vvisit_counterŠią savaitę:22833
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:70159
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Pavasario joks koronavirusas nesustabdys

2020 m. kovo 25 d., trečiadienis, Nr.24 (1939)

Pavasaris įsibėgėja. Vis daugiau sugrįžta paukÅ¡čių, porą kartų ir gandrus varlinėjančius mačiau. Ir nors koronavirusas lyg Damoklo kardas pakibęs virÅ¡ Lietuvos ir pasaulio, bet niekas pavasario ėjimo nesustabdys.

Perskaičiau bičiulio Selemo Paltanavičiaus vaizdelį „Gamtoje viskas gerai“ ir pagalvojau, kad reikia su skaitytojais savo įspūdžiais pasidalinti, o tų įspūdžių per paskutinę savaitę daug, nes beveik kiekvieną pavakarę trumpesniu ar ilgesniu atstumu su fotoaparatu pravažiuota ieÅ¡kant įdomesnių akimirkų. Kartais sekasi geriau, kartais prasčiau, bet vis vieną kitą įdomesnę fotografiją atsivežu.

Gal Å¡į kartą apie tolimesnį marÅ¡rutą, kuris vingiavo pro Å venčionis, AdutiÅ¡kį, Jakelius, Didžiasalį, Tverečių ir atgalios. IÅ¡ pradžių fotomedžioklė nesisekė. Net pasukus per Å venčionių aukÅ¡tumą nuo Bačkininkų ir grįžtant pro JurgeliÅ¡kes nei gervių, nei stirnų, o juolab ko nors retesnio, nesimatė, bet akį žalumu džiugino po žiemos gaiviai žaliuojantys žiemkenčių laukai. PanaÅ¡i situacija tęsėsi ilgokai, tik pravažiavus Guntauninkus (Ignalinos r.) pavyko bent kiek padoriau nufotografuoti gervių porelę. Ir čia buvo pradžia, nes po to Fortūna ėmė Å¡ypsotis. Pasukęs link Ažubalių miÅ¡ko, pamatau lauką, pilną pailsėti sustojusių gulbių giesmininkių, kurios visai nekreipė dėmesio į mano fotografavimą. Apsisuku miÅ¡ke ir važiuoju toliau. Sustabdę pasieniečiai patikrina dokumentus ir palinki gero kelio. Tvarka yra tvarka. Netoli KėkÅ¡tų pamiÅ¡kėje pamatau net 4 briedžius. Žinoma, jie tolokai, bet vieną visgi padoriai pavyko nufotografuoti, o Galalaukiuos ir žąsų pulką pamačiau, kiek toliau pavyksta „sumedžioti“ ir stirnas, norinčias su žąsimis susipažinti...

Leidžiasi saulė. Laikas grįžti į Å venčionėlius. Ir nors „šedevrų“ nenufotografavau, o juos pro automobilio langą ir sunku padaryti, nes žvėrys ir paukÅ¡čiai arti neprisileidžia, bet bent jau akis paganėme iki valiai. Tomis akimirkomis ir su jumis, gerb. skaitytojai, dalinuosi, ir dar pridedu jau kitą dieną Berniūnų kaime nufotografuotą parskridusį gandrą. Juk jis pavasarį parneÅ¡ė ant savo sparnų ir atskrido Å¡iemet anksčiau...

Algis JAKÅ TAS

Â