Mes turime 77 svečius online

Apsilankymų šiandien:40
Apsilankymų vakar:1362
Apsilankymų šį mėn.:8916
Apsilankymų iš viso:1566572

Įvykiai, kurių negalime pamiršti

2012 m. gegužės 16 d.,trečiadienis Nr.37 (1180)

Laikas neištrina iš žmonių atminties tragiškų įvykių, ir tai savotiškas saugiklis, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Apie prieš 70 metų, 1942 m. gegužės mėnesį, vykusias žudynes Švenčionių rajone ir dabartinėje Baltarusijos teritorijoje priminė Stefanijos Micevičienės pasakojimas.

- Tai buvo taip seniai, prieš 70 metų, man tada buvo 21 metai. Su motina Michalina ir tėvu Janu Daškevičiais gyvenome Žūsinų kaime, tas kaimas buvo visai šalia Švenčionių-Lentupio kelio, kaip tik tuo keliu važiuojantį aukštą vokiečių karininką Beką 1942 m. gegužės 20 dieną ir nužudė rusų partizanai. Žinia apie nužudytą aukšto rango vokiečių karininką greitai apskriejo aplinkinius kaimus ir vienkiemius. Visi su baime laukėme vokiečių atsako. Laukti ilgai neteko, greitai prasidėjo baudžiamosios akcijos. Išgyvenome daug baimės akimirkų, bet nelaimė aplenkė mūsų kaimą, - apie prieš 70 metų vykusius įvykius kalba per 90 metų perkopusi senolė, iš kurios atminties per tuos ilgus metus laikas nesugebėjo ištrinti tuomet patirtų baimių.

Šios moters pasakojimas paskatino atversti prieš 70 metų vykusių įvykių kronikos puslapius. Dabar tuomet įvykdytas rusų partizanų reidas ir vokiečių karininkų nužudymas būtų įvardintas kaip teroro aktas, bet tuomet tai buvo vykstančio karo ir okupacijos realijos. Vienas iš tos operacijos dalyvių B.B.Saulevič savo prisiminimuose smulkiai aprašo, kaip buvo įvykdyta operacija, kaip buvo šaudoma, kaip buvo paimti nušautųjų vokiečių dokumentai, kaip padegtas automobilis, nepamiršo ir to epizodo, kaip nuo nušauto aukšto rango vokiečių karininko piršto numovė žiedą su briliantu. Štai tau ir kilnūs tikslai – kai suspindi briliantai, tampama elementariais plėšikais. Partizanai, įvykdę savo teroro aktą, sėkmingai pasislėpė, o vokiečiai, keršydami už nužudytuosius, pradėjo žiaurią baudžiamąją akciją, kurios metu buvo nužudyta virš 300 niekuo nekaltų taikių gyventojų. Švenčionėliuose buvo sušaudyti 33 žmonės, Švenčionyse – 37, Adutiškyje – 34. Iš viso 104 žmonės. Verčia susimąstyti tas faktas, kad tik apie 10 sušaudytųjų buvo ne lenkų tautybės. Dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, Lentupių miestelyje sušaudyta 180 žmonių, nemažai sušaudyta ir Kliuščionyse. Atlikę elementarius matematikos veiksmus matome, kad vietoj vieno nužudyto vokiečių kariškio sušaudyta apie 100 civilių žmonių, tarp sušaudytųjų buvo ir 2 Švenčionėlių kunigai – Boleslovas Bazevičius ir Janas Naumovičius. Jie vėliau buvo palaidoti Švenčionėlių kapinėse. Dabar, praėjus 70 metų, galime paklausti, ar pasiteisino rusų partizanų įvykdytas teroro aktas? Ar tai prisidėjo prie okupacinio vokiečių režimo sušvelninimo ar pergalių fronte? Tikrai ne, nes 3 nužudytus kariškius tuoj pat pakeitė kiti, o kuo galima išmatuoti skausmą tų, kurių artimieji atgulė broliškuose kapuose Švenčionyse, Švenčionėliuose, Adutiškyje, Lentupiuose ir Kliuščionyse. Tokio mastelio nėra ir nebus, bet kol bent vienas žmogus, kaip gerb. Stefanija Micevičienė prisimena tuos įvykius, praeitis neužmiršta.

Sekmadienį, gegužės 20 d. bus paminėtos prieš 70 m. įvykdytos žudynės, bus pagerbtas broliškuose kapuose Švenčionėliuose, Adutiškyje ir Švenčionyse palaidotų žmonių atminimas. Viskas prasidės Švenčionėliuose. 9 val. 30 min. bus padėtos gėlės ant sušaudytų kunigų kapo Švenčionėlių kapinėse, o 10 val. bus aukojamos šv. Mišios Švenčionėlių bažnyčioje.

Algis JAKŠTAS