Pokalbis su Seimo nariu Gintautu KINDURIU

Po vieno iš susitikimų su gyventojais pakalbinau kraštietį, Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintautą Kindurį apie Seimo nuveiktus darbus.

Šis Seimas jau įkopė į ketvirtuosius savo kadencijos metus. Kokie, Jūsų nuomone, pagrindiniai Seimo sprendimai davė labiausiai jaučiamus pokyčius?

Per šį laikotarpį Seime įstatymų ir kitų teisės aktų priimta labai daug. Žinoma, gyventojai labiausiaI jaučia jų pajamas įtakojusius pasikeitimus. Seimo sprendimai, nustatantys minimalią algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį, viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimą, patvirtinta ir įgyvendinta mokesčių reforma davė rezultatus. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ nuo 637 Eur 2016 metais pakilo iki 818 Eur 2019 m., t. y. padidėjo 181 Eur. Vidutinis gydytojų darbo užmokestis 2016 m. buvo 927 Eur, o 2019 m. jau siekė 1406 Eur, mokytojų – 2016 m. buvęs 649 Eur, 2019 m. jau siekė 878 Eur.

Visiems gerai žinomi „Vaiko pinigai“ – jų nustatymas ir didinimas tai papildoma seniai laukta parama kiekvienam vaikui: nuo 2018 m. po 30 Eur, nuo 2019 m. jau po 50 eurų ir papildomai dar po 20 Eur daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir auginančioms neįgalumą turinčius vaikus šeimoms (t. y. po 70 Eur). 2020 m. „Vaiko pinigai“ pasiekė 60 eurų ribą, o daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir auginančioms neįgalumą turinčius vaikus šeimoms – po 100 eurų. „Vaiko pinigų“ (iki jų įvedimo – papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio lengvatos) gavėjų 2016 m. buvo 240 tūkst., o 2019 m. – 516 tūkst. vaikų.

Džiaugiuosi, kad nuo pat kadencijos pradžios kasmet tvirtindami biudžetą, keldami bazinės pensijos dydį užtikrinome pensijų didėjimą. Vidutinė senatvės pensija 2016 m. buvo 255 Eur , o 2020 metais pasiekė 377 Eur. Seimas pakėlė ir daug kitų, įvairią socialinę paramą nustatančių, dydžių.

Paminėjote „Vaiko pinigus“. O kokių dar nustatyta priemonių, padedančių jaunoms šeimoms?

Seimas priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą, pagal kurį regionuose nuo 2018 m. rugsėjo pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos gali gauti nuo 15 iki 30 % būsto vertės paramą. Iš valstybės 2020 m. biudžeto minėtai paramai skirta 10 mln. Eur. Taip pat nuo 2020 metų tėčiams tėvystės atostogų pradžios pasirinkimo laikotarpis pailgintas iki vienerių metų (buvo trys mėnesiai).

Kokios naujovės kompensuojamųjų vaistų politikoje?

Naujausia žinia ta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės bus 100 proc. kompensuojami. Be to, mokėti priemokų už kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones nebereiks ir mažas pajamas gaunantiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims bei neįgaliesiems.

Pažymėtina, kad vidutinė paciento priemoka, tenkanti vienam kompensuojamųjų vaistų receptui 2016 m. buvo 5,5 Eur, o nuo 2019 m. – 2,2 Eur. Paskaičiuota, kad dėl šios priežasties per vienerius metus pacientai sutaupo apie 18 mln. eurų.

Seimas griežtino alkoholio kontrolės politiką. Kokie rezultatai?

Siekiant tausoti gyventojų sveikatą, mažinti alkoholio sukeliamų problemų mastą, buvo įvesti alkoholio prekybos ribojimai – įsigyti ir vartoti alkoholį gali tik sulaukę 20 metų amžiaus asmenys, sutrumpintas alkoholio įsigijimo laikas parduotuvėse, uždrausta alkoholio reklama, padidintas alkoholio akcizas. Dėl šių priemonių alkoholio vartojimas vidutiniškai sumažėjo 10-20 procentų. Palyginus 2016 ir 2018 metus: sumažėjo 12 proc. apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais, 24 proc. alkoholinių psichozių, 11 proc. alkoholinių priklausomybių atvejų; akcizo už alkoholinius gėrimus surenkama papildomai 80 mln. Eur. Surinktos papildomos lėšos už akcizą skiriamos sveikatos apsaugai.

Sugrįžkime prie pensijų mokėjimo galimybių. Seimo kadencijos pradžioje Sodroje juk buvo didelė skola, o dabar pensijos per kadenciją nuosekliai didėja.

Taip. Pavyko sutvarkyti, kad būtų panaikinta 2016 m. susidariusi 3,9 mlrd. eurų Sodros skola ir pradėtas kaupti rezervas. 2019 m. buvo sukaupta 195 mln. Eur, o 2020 m. planuojama sukaupti apie 540 mln. Eur. Rezervas reikalingas, kad ekonominės krizės ar panašiais atvejais (jei Sodrai trūktų pajamų) būtų iš ko mokėti išmokas ir, kad jos nemažėtų.

Siekiant užtikrinti „Vaiko pinigų“, atlyginimų, pensijų ir kitų minėtų rodiklių augimą reikalinga užtikrinti ir pajamas į biudžetą. Kokiu būdu tai ketinama padaryti?

Pirmiausia yra siekiama užtikrinti racionalų valstybės turto naudojimą, mokesčių mokėjimą ir surinkimą, valstybės įstaigų ir įmonių rentabilų darbą. Žinoma, koreguojami ir įvairūs mokesčiai.

Seime priimta Nekilnojamojo turto mokesčio pataisa, numatanti, kad nekilnojamojo turto mokestį mokės visi, kurių turto vertė didesnė nei 150 tūkst. eurų. Ši kartelė galioja vieno asmens turtui ir mokestis skaičiuojamas nuo sumos, viršijančios 150 tūkst. eurų. Iki šiol mokestinė riba siekė 220 tūkst. eurų, taigi, mokančių šį mokestį bus daugiau. Tačiau, asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar auginantiems neįgalų vaiką, bus apmokestinamas turtas, kurio vertė viršis 200 tūkst. eurų.

Seimas pakeitė Pelno mokesčio įstatymą, pagal kurį nuo 2020 metų 2 mln. eurų viršijančio bankų pelno dalis bus apmokestinta papildomai 5 proc. mokesčio tarifu.

Kas padaryta, siekiant mažinti korupciją?

Ženkliai padidintos baudos už korupcinius nusikaltimus. Jos susietos su žalos dydžiu ar nusikaltėlių gauta nauda (pavyzdžiui, gauto kyšio suma), todėl sankcijos dabar turės realų atgrasomąjį poveikį, nebus tik simbolinės. 2019 m. įsigaliojo naujas Pranešėjų apsaugos įstatymas, garantuojantis pranešusių apie korupcinius reiškinius asmenų teisinę apsaugą. Specialiųjų tyrimų tarnybai suteikta daugiau teisių analizuojant ir tiriant atskiras situacijas, tai leis užtikrinti antikorupcinę prevenciją.

Priėmėme Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriame nustatoma, kad turto civilinis konfiskavimas būtų taikomas asmens turtui neproporcingam asmens teisėtoms pajamoms. Turtas būtų laikomas neproporcingu asmens teisėtoms pajamoms, kai šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų. Deja, šio įstatymo nepasirašė Prezidentas, tikiuosi, kad pavasario sesijoje Seimas svarstys įstatymą iš naujo pagal Prezidento dekrete pateiktas pastabas ir priims su pataisomis arba liks galioti toks, koks įstatymas priimtas.

Seimas keitė Konstituciją, siekdamas suteikti teisę asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dėl ko į šį teismą bus galima kreiptis ir nuo kada?

Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetis buvo diskutuojama dėl poreikio suteikti teisę asmenims kreiptis į Konstitucinį Teismą. Seimas dėl to 2019 m. pakeitė Lietuvos Respublikos Konstitucijos du straipsnius. Pagal naujas nuostatas nuo 2019 metų rugsėjo 1 d. Konstituciniame Teisme jau priimami individualūs skundai. Tai reiškia, kad į Konstitucinį Teismą gali kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, manantis, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymai, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, ir jis yra išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Iki šiol kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui galėjo tik Seimas, Seimo narių grupė, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Panašios nuostatos jau seniai galioja daugelyje Europos valstybių, džiaugiuosi, kad ir Lietuva nustatė tokią teisę savo piliečiams. Keista, tačiau šį pakeitimą pavyko priimti tik iš antro karto.

Kaip vertinate situaciją dėl paskutiniu metu Lietuvoje nustatytų įvairių aplinkos teršimo atvejų?

Žinoma, labai gaila, kad gamta buvo teršiama daug metų, gyventojai reiškė nepasitenkinimą, o teršėjai nebuvo nustatyti. Manau, kad Vyriausybės ir Seimo bendras siekis mažinti korupciją visose srityse davė rezultatą ir aplinkosaugoje, todėl tokie atvejai ir paaiškėjo.

Televizijos ekranuose matome vis tuos pačius veidus. Kaip sekasi jums bendrauti su žiniasklaida?

Gerbiu tikslingai ir atsakingai kalbančius žiniasklaidoje kolegas, nors pats niekada nesiekiu populiarumo televizijoje. Esu didžiausios Seimo frakcijos ir vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys, todėl man daug laiko užima vidinė komunikacija sprendžiant įvairias problemas ir ieškant kompromisų. Mūsų frakcija turi daugiausia komitetų ir komisijų pirmininkų, kurie ir yra atsakingi už informacijos sklaidą žiniasklaidoje.

Turbūt pastebite, kad kai kurių dažnai kalbančių žiniasklaidoje Seimo narių tikslas yra savireklama, o ne sprendimų ieškojimas ar aiškios informacijos pateikimas. Kiti dar dažnai kalbinami dėl jų pačių sukeltų problemų ar prieštaringai vertinamų veiksmų. Taip sudaromas klaidinantis įspūdis apie „aktyvią“ jų veiklą ir populiarumą.

Susipažinus su informacija, pateikta Seimo internetinėje svetainėje, matyti, kad esate vienas iš pavyzdingai lankančių posėdžius Seimo narių, turite savo biurus Ignalinoje ir Švenčionyse, dažnai pastebime Jus ir įvairiuose renginiuose Švenčionių bei Ignalinos rajonuose. Kaip suspėjate?

Malonu, kad domitės. Taip, veiklų yra daug ir jos labai įvairios. Kalbant apie posėdžių lankomumą, pirmiausia reikėtų akcentuoti atsakingą pasiruošimą jiems, t. y. nuoseklų įstatymų projektų nagrinėjimą. Čia jau namų darbai. Tik vėliau seka dalyvavimas plenariniuose, komitetų, komisijų bei darbo grupių posėdžiuose. Šiuos darbus įpareigoja daryti Seimo statutas. Juk be įstatymų projektų nagrinėjimo, jų svarstymo posėdžiuose, dalyvavimo balsavimuose, įstatymai negali būti priimti.Apygardoje darbus nuveikti padeda patarėjai, dirbantys biuruose. Čia visada laukiami gyventojai, turintys neišspręstų problemų ar pasiūlymų. Apygarda didelė – du rajonai, kartais ne visiems žmonėms patogu atvažiuoti į biurus, o ir ne visas problemas biure gali išspręsti, todėl tenka ir pačiam nuvykti pas gyventojus ar į įstaigas iš anksto susitarus. Dalį klausimų, taupydamas laiką, sprendžiu nuotoliniu būtu, pasinaudodamas šiuolaikinėmis technologijomis. Minėjote renginius. Labai gerbiu sunkų renginių organizatorių darbą, gavęs kvietimus stengiuosi juose apsilankyti. Aišku, dėl užimtumo ne visada tą pavyksta padaryti.

Ačiū už pokalbį.

Algis JAKŠTAS