Mes turime 361 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4652
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20853
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96883
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ar turime teisę pamiršti žiemą?

2020 m. vasario 15 d., šeštadienis, Nr.13 (1928)

Jau vasario vidurys. Tokiu metu seniau, tada, kai žiemos būdavo „tikros“, prasidėdavo nedrąsūs atlydžiai. Būtent šis metas padarydavo daugiausia bėdos, nes giliasniegę šaltą žiemą pavasariop daugelis žvėrių būdavo jau išsekę, pavargę. Ne visi jie sulaukdavo kovo vidurio ir pirmųjų atsivėrusių žolių kupstų bei suplonėjusios sniego dangos. Kalbame apie tai ir patys sunerimstame: „Ar taip buvo?“

Šios žiemos, iš pradžių rudeniškas, o po to – pavasariškas charakteris įsimins ilgam. Tokie orai ir gamtinės sąlygos gerokai paveikė augalų, gyvūnų, net grybų fiziologiją ir gyvybinius ciklus. Kai žmonės džiaugiasi sutaupytu kuru ir ledo nemačiusiais keliais, augalai žaliuoja ar ruošiasi skleisti pumpurus. Daugelis vabzdžių, net drugiai, yra aktyvūs. Nors suprantame, kad žvėrys gyvuoja puikiai, tačiau jų įpročiuose ir biologijoje nepasikeitė niekas: jie su tais pačiais žieminiais kailiais, jų paros režimas toks pat, kaip visada. Tiesa, tikimės, kad jų po žiemos bus daugiau, nes ji, žiema, neatliko savo vaidmens – neatrinko silpniausių...

Dabar žiemos mes jau nelaukiame, tačiau gali būti, kas jos iš viso nesitikime. O jeigu tai taps tradicija? Jeigu gyvūnai ilgainiui praras tai, kas buvo pasiekta ir išmokta per tūkstančius metų?

Susižavėti lengvu gyvenimu gamtoje pavojinga. Dar blogesnę lemtį žada nauji įpročiai. Žiemos niekas nepanaikino, ji gali būti bet kada. Ji gali būti nuožmi – šalta ir naikinanti. Tokią žiemą pirmieji nukentės tie, kas susiviliojo lengvesniu gyvenimu. Jie prarado atsparumą, jie išaugino daugybę palikuonių, nežinančių, kaip reaguoti į žiemą.

Todėl kai kurioms rūšims, kad ir stirnoms, kurių populiacija esant palankioms sąlygoms ženkliai išauga, tikra žiema neša pražūtį. Mes dar prisimename metus, kai žiemos Rytų Lietuvoje sunaikindavo 60-70 procentų visų stirnų. Dabar ši netektis būtų kur kas ženklesnė.

Taigi tokios mintys vasario vidury, be žiemos.

Selemonas PALTANAVIČIUS

 
Reklaminis skydelis