Mes turime 359 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4461
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20662
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96692
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Svarbiausias Leopoldo Stanevičiaus prioritetas – gimtinė

2020 m. sausio 22 d., trečiadienis, Nr.6 (1921)

Šeštadienį, sausio 18 dieną, Švenčionių viešosios bibliotekos skaitykloje savo kūrybą pristatė literatas, taip jis save vadina, Leopoldas Stanevičius.

Leopoldas gerai pažįstamas ir „Švenčionių krašto“ skaitytojams, dažnai spausdiname jo atsiųstas medžiagas. Bet grįžkime prie Leopoldo Stanevičiaus kūrybos. O jo kūryba – labai įvairialypė, čia ir humoristinių kūrinių šūsnis, ir graži poetinė lyrika. Apie visa tai autorius ir kalbėjo susitikimo metu. Galima baltu pavydu pavydėti Leopoldui tos energijos ir ištvermės, nes vargu ar ir jaunesni žmonės sugebėtų beveik dvi valandas kalbėti apie savo kūrybą, skaityti savo eilėraščius ir humoristinius kūrinius. Kaip ir kūryboje, taip ir gyvenime gerb. Leopoldas neieško žodžio kišenėje, o jo kūryboje daug aštrių žodžių tiek buvusios sovietinės nomenklatūros atstovams, tiek ir dabartinės valdžios atstovams. Kandumas ir tiesos sakymas – du broliai dvyniai Leopoldo Stanevičiaus kūryboje, gal todėl ji ne visados mielai sutinkama ir priimama. Leopoldui nepriimtinas lietuvių kalbos darkymas, o to darkymo, net ir su keiksmažodžių prieskoniu, dabar labai dažnai sutinkame tiek jaunų poetų, tiek romanistų kūryboje.

Gimė Leopoldas Stanevičius Krikonių kaime, Ignalinos rajone. Vidurinę baigė Mielagėnuose, po to studijos Vilniaus universitete, kur studijavo lietuvių kalbą. Po baigimo buvo priverstinai „komandiruotas“, o tiksliau pagal paskyrimą dirbo Šilutėje, Pagėgiuose, bet pasitaikius pirmai progai grįžo arčiau gimtinės – į Vilnių, iš čia ir iki tėviškės vos šimtas kilometrų. Klausantis Leopoldo skaitomų eilėraščių supranti, kad tėviškė jam visą laiką buvo svarbi, svarbūs ir jausmai. Klausaisi skaitomų eilėraščių apie meilę ir nejučiomis pagalvoji, kaip taip kandžiai rašantis kūrėjas sugeba parašyti nuostabų meilės eilėraštį, kuris tiesiog į širdį pataiko. Beje, tarybiniais laikais ir su saugumu Leopoldui teko pabendrauti, užkliuvo bičiuliui parašyto laiško eilutės.

Kalbėdamas apie etninės kultūros svarbą gerb. Leopoldas pabrėžė jos svarbą mūsų tautos gyvenime.

Literatūrinę popietę vedė Laima Strakšienė, o paįvairino Rimo Ankėno vadovaujama kapela „Kaimynai“. Pasibaigus oficialiai renginio daliai, paprašiau gerb. Leopoldą Stanevičių atsakyti į porą klausimų.

Kadangi tiek jis, tiek aš esame baigę tą pačią Mielagėnų vidurinę mokyklą, tai pradžioje prisiminėm vieną kitą mokytoją, kurie turėjo įtakos pasirenkant gyvenimo kelią. Į klausimą, kodėl lietuvių kalbos studijas pasirinko, Leopoldas atsakė:

- Matematikos mokytojas Ališauskas tikėjosi, kad pasirinksiu politechnikos studijas, bet aš jau mokykloje pradėjau rašinėti eilėraščius, leidau sienlaikraštį. Lietuvių kalbą man dėstė mokytojas Jurgaitis, o pradžioje mokytoja Juočienė. Visi jie į nuošalų Lietuvos kampelį – Mielagėnus – buvo atvykę vengdami nemalonumų su saugumu. Bet kokie tai mokytojai buvo. Kiek meilės gimtajai kalbai, Lietuvai jie turėjo. Po sienlaikraštyje išspausdinto eilėraščio, kurį pavadinau „Erelis“, turėjau reikalų su direktorium S.Kesteniu. Beje, matematikas Aleksonis atsinešdavo į pamoką Tvardovskio „Moravijos šalis“ ir mums skaitydavo. Su kūryba nesiskyriau ir universitete. Pirmieji mano kūriniai, ko gero, buvo „Šluotoj“ išspausdinti.

- Kokie tavo kūryboje svarbiausi prioritetai?

- Pagrindinė ir svarbiausia man yra Tėvynė ir visa būtis ir buitis, susijusi su gimtuoju kraštu. Nors man kartais prikišama, kad nemyliu Lietuvos, bet aš juk stengiuosi ne Lietuvai, o jos biurokratams ir valdžiai padus pakutenti.

- O kokie pomėgiai be literatūros?

- Svarbiausias pomėgis – tai kelionės po Lietuvą. Juk Lietuva tokia graži. Ne veltui užsieniečiai stebisi, ko mūsų tautiečiai bėga iš tokios gražios.

- Leopoldai, ar išliko sentimentai gimtinei, Mielagėnų kraštui?

- Žinoma, išliko. Jie patys brangiausi, nes susiję su tuo, kas buvo artima. Juk ten aš savo pirmuosius žingsnius žengiau...

Atsisveikindamas gerb. Leopoldui Stanevičiui palinkėjau ir toliau išlikti tokiam energingam ir kūrybingam.

Algis JAKŠTAS

 

 
Reklaminis skydelis