2020 m. sausio 1 d. gyveno tik 22932 žmonės

Už lango šviečia saulė. Sniego – nė lašo. Jei kas paklaustų, koks metų laikas, drąsiai pasakytum – kovo pradžia, bet šiandien, kai rašau šią demografinę apžvalgą, pats 2020-ųjų sausio vidurys. Tos dvi savaitės pralėkė kaip vėjas.

Lietuvoje gyventojų padaugėjo... 145

Gyventojus Lietuvoje, tarp jų ir rajonuose, suskaičiavo ir statistikos departamentas. Džiugi žinia, nors ir labai mažytė – 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų arba 145 gyventojais daugiau nei prieš metus, t.y. 2019 sausio 1 d. Kaip rašoma, gyventojų padidėjimas užfiksuotas pirmą kartą po 28 metų. Žinoma, tie 145 – lašas jūroje, bet visgi teigiamas poslinkis, ir pasiektas jis ne dėl gimstamumo didėjimo, nes to didėjimo nėra – 2019-aisiais gimė 27,7 tūkst. kūdikių, o tai 420 mažiau negu 2018. Galime pasidžiaugti, kad 2019 m. mirė mažiau žmonių – 38,4 tūkst. – 1,2 tūkst. mažiau nei 2018 m. Teigiamą padidėjimą lėmė stipriai išaugusi užsieniečių imigracija.

Ir toliau vyksta emigracija, važiuoja mūsų tautiečiai laimės ieškoti į svečias šalis. Kiekviena nauja valdžia žada stabdyti emigraciją, bet tai taip ir lieka pažadu... 2019 m. iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Galima pasidžiaugti, kad tai 2,9 tūkst. mažiau nei prieš metus, bet jei pažvelgsime į skaičius, kurie rodo sugrįžusius emigrantus, o jų 2019 m. sugrįžo 20,4 tūkst., tai pamatysi, kad emigravo 8,9 tūkst. Lietuvos gyventojų daugiau negu sugrįžo. Galime pasidžiaugti bent tuo, kad 2019-ais sugrįžo 3,8 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Kur laimės ieškoti vyksta Lietuvos piliečiai? 2019 m. net 10,1 tūkst. emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 2,6 tūkst. – į Vokietiją, 2,4 tūkst. – į Norvegiją, 2,2 tūkst. – į Ukrainą, 1,6 tūkst. – į Airiją. Į Lietuvą iš 19,7 tūkst. imigravusių, paprastai tariant, atvykusių, užsieniečių net 8,9 tūkst. Ukrainos piliečių. Nemažai 2019 m. į Lietuvą gyventi atvyko ir iš kaimyninės Baltarusijos – 6,4 tūkst. Beje, lyginant su 2018 m., pernai į Lietuvą imigravo 7,3 tūkst. daugiau užsieniečių.

Dar vienas svarbus demografinis statistikos rodiklis – santuokos ir ištuokos. 2019 m. Lietuvoje susituokė 19,2 tūkst. porų ir 8,5 tūkst. išsituokė. Žinoma, dabar daug žmonių gyvena nesusituokę, tad įregistruotų santuokų, kaip, beje, ir ištuokų, skaičiai neatspindi realios situacijos.

Pabaigoje – dar keli skaičiai. Prieš 30 metų t.y. 1989 m. sausio 12-19 dienomis vykusio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 3 mln. 690 tūkst. gyventojų, t.y. 895,7 tūkst. daugiau nei 2020 m. sausio 1 d. Skaičiai, verčiantys susimąstyti. Ir dar vienas įdomus skaičius – 2011 metais į Lietuvą imigravusių užsieniečių buvo 1,7 tūkst., o 2019 m. – 19,7 tūkst., skirtumas didžiulis. Kaip liaudies išmintis byloja: „Šventa vieta tuščia nebūna“, iš to matome, kad emigravusius Lietuvos piliečius pakeis imigravę užsieniečiai...

Švenčionių rajone gyventojų stabiliai mažėja

Panagrinėję šalies demografinius pokyčius 2019-aisiais, sugrįžkime į Švenčionių rajoną. Pradėti norėčiau nuo paskutinio praėjusių metų mėnesio. Gruodį rajone įregistruota 10 gimusių vaikų, 40 žmonių iškeliavo į amžinybę, tad mirė 4 kartus daugiau nei gimė. 8 poros susituokė ir 7 išsiskyrė. Žmogaus gyvenimas, apie kurį Seneka yra pasakęs: „Visas žmogaus gyvenimas yra kelias į mirtį“, prasideda nuo gimimo, ir aš pradėsiu nuo gimusių vaikų. Per 2019-uosius Švenčionių rajone įregistruotas 161 gimęs vaikas, tame tarpe 15 apskaitytų gimimų, t.y., vaikai gimė užsienyje, tad realiai rajone gimė 146 vaikai. Daugiausia gimusių vaikų įregistruota spalio mėnesį – 22, mažiausiai birželį – 6. Gimė 83 berniukai ir 78 mergaitės. Beje, 2019 m. gimė 10 vaikų daugiau nei 2018, kai buvo gimęs 151 vaikas, bet net 42 mažiau nei 2017, kai buvo įregistruota 203 gimę vaikai. Kaip ir ankstesniais metais vaikus gimdė ir vienišos mamos, tokių 2019 m. buvo 5. Trys mamos pagimdė po pirmą vaikutį, viena jau antrą, o viena net šeštą vaiką.

Vyriausia šeima, susilaukusi vaikučio: mamai 45 m., tėvui 47 m., o jauniausia: mamai 17, tėvui 19 metų.

Populiariausi mergaičių vardai: Kamilė – 6, Lėja – 4, Ema ir Milana – po 3 (2018 m. Paulina – 3, o Agata, Amelija ir Ema – po 2). Berniukų populiariausi vardai pernai buvo: Rėjus – 3, Mindaugas ir Lukas – po 2 (2018 m. Aronas – 3, Dovydas, Titas, Haroldas ir Matas – po 2). Šešiems vaikams buvo suteikti du vardai, o vienam – net 6. Įdomiausi mergaičių vardai: Amėja, Iglė, Milė, Saulėja, Adelida, o berniukų: Džiugimantas, Darvydas ir Emet.

Antras svarbus žmogaus gyvenimo įvykis, žinoma, neskaitant mokslų, profesijos įgijimo, yra šeimos sukūrimas. 2019 m. Švenčionių rajone įregistruotos tik 93 santuokos, net 15 mažiau nei 2018 (108) ir net 27 mažiau nei 2017 (120). Iš 93 susituokusių porų 2019 m. 2 poros santuoką registravo pasirinktoje Švenčionių r. savivaldybės teritorijoje, 28 poros santuoką įregistravo bažnyčioje. Čia lyderė – Labanoro bažnyčia, kur santuoką įregistravo net 10 porų. 7 poros santuoką įregistravo Pabradės bažnyčioje, po 3 poras susituokė Švenčionių ir Švenčionėlių bažnyčiose, 2 poros susituokė Balingrado bažnyčioje, po 1 porą Adutiškio, Strūnaičio ir Švenčionių evangelinio tikėjimo bažnyčioje. Iš 12 užsienyje susituokusių porų, net 6 poros susituokė Jungtinėje Karalystėje, po 2 santuokas sudaryta Danijoje ir Rusijoje, po 1 Ukrainoje ir Vokietijoje.

Kadangi pasaulyje vyksta nuolatinis judėjimas, dažnai susitinka ir skirtingų valstybių, tautybių piliečiai, kartais ir santuokos iš to gimsta. 2019 m. vienas mūsų rajono gyventojas vedė Latvijos pilietę, 2 – Rusijos pilietę, viena lietuvė ištekėjo už Prancūzijos piliečio.

Kaip ir visais metais, būta pernai ir įdomių santuokų. Vyriausios poros pernai buvo, kai jam 81 metai, jai 47, kita pora: jam 70 metų, jai 68. Jauniausia pora: jam 22, jai 17. Daugiausia porų tuokėsi pirmą kartą, bet 10 porų tuokėsi, kai jam pirma santuoka, o jai antra, 6 santuokos buvo, kai jai pirma santuoka, o jam antra. 11 vyrų ir moterų tuokėsi po antrą kartą. 13-ka pažymų buvo išduota santuokai sudaryti užsienyje. Daugiausia porų – 24 – susituokė liepos mėnesį, o mažiausia, po 8, gegužės ir gruodžio mėnesiais. Populiarioje dainoje dainuojama: „Žmonės susitinka, mylisi, žmonės tuokiasi“, bet ten nėra žodžio „skiriasi“, o skiriasi tikrai nemažai. 2019 m. išsiskyrė 52 poros. Galime pasidžiaugti bent tuo, kad tai 15 porų mažiau nei 2018, bet 2018 ir santuokų buvo daugiau. Kodėl skiriasi žmonės? Priežasčių labai daug. Štai vyriausia 2019 m. išsituokusi pora buvo: jam 77 m., jai 72 m., o jauniausia: abiems po 26 metus. Viena šeima išsituokė santuokoje pragyvenusi 34 metus, 2 šeimos – santuokoje pragyvenusios po 23 metus, 1 šeima – 19 metų, 2 šeimos – po 18 metų. Net 5 šeimos išsiskyrė santuokoje pragyvenusios vos po 2 metus, 5 šeimos – po 5 metus. Net 11-koje išsituokusių porų gyveno vienmečiai.

Žingsnis po žingsnio priartėjome ir prie liūdniausios statistikos srities – mirčių. Nepaisant to, kad žmonių rajone mažėja, mirčių nemažėja. 2019 m. Švenčionių rajone mirė 486 žmonės: 226 vyrai ir 260 moterų. Per metus mirė 325 žmonėmis daugiau nei įregistruota gimusių vaikų. 2019 m. mirė 32 žmonėmis daugiau nei 2018, kai mirusių buvo 454. 8 žmonės 2019-aisiais mirė užsienyje. 1 moteris mirė sulaukusi 100 metų, dvi turėjo po 98 metus, vienas vyras mirė sulaukęs 97 metų. Pagrindinės mirčių priežastys – širdies ir onkologinės ligos.

Apžvalgos pabaigoje dar keletas skaičių, kurie, manau, privers susimąstyti. Preliminariais duomenimis (kaip ir kiti 2019-ųjų duomenys yra preliminarūs ir gali keistis), Švenčionių rajone 2020 m. sausio 1 d. gyveno 22932 žmonės: 10887 vyrai ir 12045 moterys. Prieš metus rajone buvo 23392, o per metus, pagal išankstinius statistikos departamento duomenis, sumažėjo 460 žmonių, o jei sugrįšime 30 metų atgal į 1989 metų gyventojų surašymą, kai Švenčionių rajone gyveno 38004 gyventojai, tai per 30 metų sumažėjimas bus žiaurus – 15072 arba 39 procentais!

Palyginkime gyventojų kaitą trijuose rajono miestuose lentelėje:

Atlikę paprastą atimties veiksmą pamatysime, kad per metus Švenčionyse gyventojų sumažėjo 74, o per 30 metų 2404 žmonėmis, Švenčionėliuose per metus sumažėjo 130, o per 30 metų – 2856 žmonėmis, Pabradėje per metus sumažėjo 96, o per 30 metų 1925 žmonėmis. Ką matome iš šių skaičių? Ogi tai, kad per 30 metų mažiausiai gyventojų prarado Pabradė, o daugiausiai – Švenčionėliai, čia ir per metus daugiausia žmonių sumažėjo...

Pabaigoje norėčiau palyginti demografinius pokyčius Švenčionių, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų savivaldybėse lentelėje.

Kaip matome, prasčiausia mūsų kaimynų – Ignalinos savivaldybės – situacija pas.

Antroje lentelėje pateikiu, kiek žmonių gyveno kaimyniniuose miestuose.

Trečioje lentelėje pateikiu demografinius pokyčius Švenčionių r. savivaldybėje ir kaimyninėse savivaldybėse.

Pažvelgę į šios lentelės skaičius matome, kad procentaliai situacija geriausia Molėtų savivaldybėje, bet realiai žiūrint linksmumo nėra daug, bet visada skauda labiausiai ten, kur gyveni, ir tai, kad Švenčionių rajono savivaldybėje jau nė 23 tūkstančių gyventojų, pagal išankstinius statistikos departamento duomenis, neliko – be galo liūdna... Vargu, ar šią tendenciją, kai kasmet rajone gyventojų stabiliai mažėja, kas bepapakeis.

Pateikiu ir dar vieną lentelę, kurioje bus tik skaičiai pamąstymui ir palyginimui jums, gerbiamieji „Švenčionių krašto“ skaitytojai.

Už tai, kad galiu apžvelgti ir palyginti demografinius pokyčius tiek šalyje, tiek Švenčionių rajone, nuoširdžiai dėkoju Lietuvos statistikos departamento Sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistei Birutei Stolytei.

P.S. 2020 m. sausio 1 d. pateikti skaičiai yra preliminarūs ir patikslinus gali keistis.

Algis JAKŠTAS