Trečiojo amžiaus universiteto dekanės Jadvygos Kairienės vadovaujamame Menų pažinimo fakultete studijuoja nemažai edukacijos specialistų — estetiškai imlių meniniam poreikiui žmonių. Čia klausytojai susipažįsta ne tik su meno, per kurį atskleidžiami slapčiausi dvasios polėkiai, istorija, bet ir suteikiama galimybė tiesiogiai prisiliesti prie jo.

Šių metų sausio 12 dieną Menų pažinimo fakultetas suorganizavo puikią klausytojų išvyką į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą paklausyti Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jobas“, skirtos laisvės gynėjų dienai pažymėti.

Pasitaikė graži sausio diena — puiki proga aplankyti Antakalnio kapines, uždegti žvakeles ant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę gynėjų kapo, primenančio skaudžias netektis, žaizdas ir mūsų pačių, išsivadavusių iš imperijos gniaužtų, susitelkimą pavojaus akivaizdoje.

Pasivaikščiojimai po Vilnių, Seimo rūmus ir vietas, primenančias 91-ųjų sausio 13-osios įvykius, baigėsi Lietuvos panteonu vadinamoje Vilniaus katedroje, kurioje kiekvienas savaip galėjo susikaupti rimtyje, skirti šiek tiek laiko, per kurio erdves čia leidžiama keliauti, vertingiems dalykams apmąstyti ir padėkoti Dievui, kad suteikė jėgų ir noro tobulėti.

Belaukiant koncerto pradžios Operos ir baleto teatro fojė susitikome su buvusiu minėto fakulteto dekanu Petru Telyčėnu bei plačiai žinoma literatūrologe Angele Telyčėniene. Užsimezgęs šiltas pokalbis apie nuostabų Švenčionių kraštą, jo gamtą, didingą istoriją ir, žinoma, apie žymius žmones, Nalšios žemės pasididžiavimą. Vienas iš jų — kraštietis Algis Jakštas, kuriantis krašto naratyvą nepakartojamais šviesoraščiais, eilėraščiais ir laikraščiais. Diskusijų įkarštį nutraukė kvietimas eiti į salę.

Visi buvome sužavėti scenos didingumu, meistriškai atliktais oratorijos atlikėjų vaidmenimis – Jobą dainavo baritonas Arūnas Malikėnas. Į visus sielos kampelius smelkėsi muzikos uždegtas žodis, o žodis veržėsi iš muzikos. Oratorijai grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Robertas Šervenikas, giedojo LNOBT choras.

Gynėjų dienai skirtas puikus draminis kūrinys apie Hebrajų vadovo Jobo istoriją iškelia ir kai kurių klausimų, pavyzdžiui, kodėl siunčiami sunkūs išbandymai ir kančios doriesiems. Bet kokiu atveju, Jobo istorija mėgina paaiškinti žmogaus kančios prasmę pasaulyje.

Pasiklausęs istorijos apie teisuolį Jobą, į likusius amžinuosius moralės, gėrio ir blogio bei kančios klausimus geriausiai atsakys pats sau kiekvienas pagal savo filosofinę patirtį.

Namo grįžtančių bendraminčių veiduose buvo matyti smalsumu degančios akys, šypsena veiduose ir nepasotinamas troškulys gilinimosi į neaprėpiamas meno ir pažinimo gelmes.

Česlovas ČERNIAUSKAS