Šąla net pietiečiai

Žiema, nors ir nešalta, daliai gyventojų kelią baimę, kad teks šalti ne tik lauke, bet ir namuose. 2018 m. 7 proc. visų ES gyventojų neišgalėjo palaikyti tinkamos šilumos savo būstuose – tokią informaciją atskleidė visos bendrijos mastu atlikta apklausa, paskelbta ES statistikos tarnybos Eurostatas.

Nors pastebima, kad šis namuose šąlančių žmonių skaičius nuo 2012 m. stabiliai mažėja, kai kuriose šalyse jis vis dar labai didelis.

Daugiausia šąla namuose Bulgarijos gyventojų – net 34 proc. bulgarų neišgali tinkamai sušildyti savo namų. Antroje vietoje o po jų - Lietuva (28 proc. gyventojų), Graikija (23 proc.), Portugalija (19 proc.) ir Italija (14 proc.). Kiek neįprastai atrodo statistikos dugne esančios pietų valstybės, nors, kai oro temperatūra nukrinta apie 0 laipsnių, pabandyk nešildyti namų arba šildyti vos vos. Deja, sunkus gyventojų pragyvenimas lemia, kad daugelis jų bando sutaupyti šilumos sąskaita, jeigu yra tokios galimybės (autonominis šildymas).

Trečdalis lietuvių šąla savo namuose?

Nors mūsų šalyje nuo 2016 m. pakankamos šilumos namuose neturinčių žmonių skaičius nuo 31,1 proc. nukrito iki 27,9 proc., tai nė kiek nesumažina problemos rimtumo.

Tarp galimų problemos priežasčių yra ir prastai izoliuoti seni pastatai bei šildymo sistema, tačiau realiausia galima priežastis – skurdo rizika. Eurostato duomenimis, 2018 m. skurdo rizikos lygis siekė 28,3 proc., o tai lemia, kad žmonės yra priversti kiek įmanoma labiau taupyti, kur tik gali, taip pat ir šilumos namie sąskaita.

Pagal Lietuvos higienos normų reikalavimus, šaltuoju metų laikotarpiu kambario oro temperatūra negali būti mažesnė nei 18 laipsnių.