Mes turime 279 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2058
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12245
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88275
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Baigiant grybavimo sezoną

2019 m. lapkričio 23 d., šeštadienis, Nr.86(1906)

Šių metų sausringa vasara ir mažai drėgmės atnešęs ruduo lėmė menką grybų derlių. Gamtoje drėgmės gausėjo tik vėlų rudenį. Spalį prasidėjęs grybavimo sezonas tęsiasi iki šiol. Tačiau Gamtos tyrimų centro Botaniko instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, daktaras Jonas Kasparavičius perspėja apie vėlyvojo grybavimo ypatybes.

Grybaujant vėlyvą rudenį po šalnų, reikia gerai apžiūrėti kiekvieną rastą grybą. Prieš dedant į pintinę, būtina įsitikinti, kad jis nėra ištežęs, suglebęs, permirkęs vandeniu. Tokie grybai, taip pat sušalę į ledą ar padengti ledo plutele, ramia sąžine paliekami miške. Taip elgiamasi todėl, kad šalčio pažeistų grybų vaisiakūniuose pradeda irti baltymai ir kitos organinės medžiagos, kurių tarpiniai irimo produktai yra nuodingi. Terminis apdorojimas šiuo atveju nepadeda, o ir termiškai apdoroti sveikų grybų baltymai taip pat toliau skyla į mažesnius skilimo produktus, kurie yra nuodingi. Šalčiui atsparūs grybai, tokie kaip žaliuokė ir kai kurie kiti, gali išlikti tinkami vartojimui ir paveikti šalnų, tačiau visiškos garantijos nėra ir šiuo atveju. Jeigu grybas ir nepriskiriamas prie atsparių šalčiui, bet augo po medžių lajomis ar krūmais, kur šalnos poveikis buvo nedidelis ar jo visai nebuvo, jis gali būti visai tinkamas maistui. Šiuo atveju nėra jokios universalios taisyklės – kiekvienas grybas gali būti tinkamas arba ne. Tereikia tuo įsitikinti. Iš tolo tiksliai nustatyti grybo būklę nėra galimybių. Ilgesnių atšalimų paveikti grybai maistui netinkami, tačiau po to išdygę grybai gali būti vartojami maistui.

Šiuo metu dar auga daugelio rūšių grybai: keleto rūšių ūmėdės, baltikai, nuosėdžiai, plempės, stirnabudės, tauriabudės, kupstabudės, guotės, meškutės, kelmučiai, guotelės, šalmabudės, paprastosios musmirės ir kai kurie kiti rudens grybai. Kai kur vis dar randami tikriniai baravykai, iki pastovių šalčių augs ir voveraitės, tačiau negausiai ir ne visuose miškuose. Visi minėti grybai auga labai negausiai ir, nežinant konkrečių jų augimo vietų, gali tekti gerokai pavaikščioti ar net grįžti tuščiomis. Tačiau prisigrybauti „sriubai“ – visai realu. Šie metai nėra unikalūs grybų derėjimo prasme - stebimi sausringiems metams būdingi grybų derėjimo laiko pokyčiai sezono metu ir neįprastai šiltas lapkričio mėnuo. Su tuo susijęs ir ilgesnis ar gausesnis kai kurių rūšių grybų derėjimas.

Gamtos tyrimų centro inf.

 
Reklaminis skydelis